Išskiriamos kelios žmogaus mitybos šalininkų grupės:

mėsaėdžiai - kai pagrindinė maisto dalis yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai;

žolėdžiai, (vegetarai, veganai) teikia prioritetą daržovėms, vaisiams bei kitokiam augalinės kilmės maistui;

Laikantis tokios mitybos būtina papildomai gerti maisto papildus su vitaminais ir mineralais, nes pvz.: žmogaus organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų, pavyzdžiui mėsos, negu iš augalinių.

visaėdžiai - valgo viską, ko tik širdelė geidžia;

žaliaėdžiai - taip pat valgo viską, bet tik žalią, termiškai neapdorotą, be jokio gamybinio proceso įsikišimo, maistą.

Perėjimas prie šios mitybos yra ilgas ir nuoseklus. Žalios mėsos ar kiaušino baltymų įsisavinimas yra labai sunkus, dėl žmogaus virškinimo ypatumų.

Mėsa ar daržovės?

Žmogus turi tik vienos kameros skrandį, o žarnos ilgis tik 7 metrai, o žoleėdžių, pvz. karvės skrandis 4 kamerų, o žarnų ilgis net 18 metrų. Visi žolėdžiai turi dvigubo virškinimo sistemą, t.y. atrajoja ir dar kartą virškiina. Dar galima pridurti, kad maistą virškina ne fermentai, o mikrobai. Net žmogaus išmatų masę 80 procentų sudaro mikrobai. O fermentai tik perneša reikiamas medžiagas per žarnyno sienelę į kraują. Krauju keliauja į kepenis, po to į ląsteles.

Žolę (celiuliozę) virškina tik žolėdžiai. Jų skrandyje yra specialūs mikrobai, kurie (žolę) celiuliozę paverčia riebalais, baltymu ir kt..

Taigi žolėdžiai, mėsėdžiai ir visaėdžiai turi skirtingą mitybos meniu.

Žmogus nevirškina žolės (celiuliozės). Be mėsos išgyventi gali tik viena karta, vyrai gali tapti aseksualiais, o moterys negalės išnešioti palikuonių.

ruošiama daugiau info.