Rodomi įrašai pagal žymę: sveikata

„Stresas – gyvenimo kvapas ir skonis“

                                            – Hans Selye

MIKROELEMENTAI

Nerekomenduotina vartoti kurio nors vieno mikroelemento atskirai. Vieno mikro, makroelemento ar vitamino papildomas dozavimas iššaukia kitų trūkūmą. Tokiu būdu iššaukiama cheminių junginių bei reakcijų, kurių organizme vienu metu vyksta apie 700, destabilizacija.

MANGANAS

Manganas - tai elementas, dalyvaujantis žmogaus organizmo medžiagų apykaitoje, įeina į daugelio fermentų sudėtį.

ŠALTINIAI

Žmogus mangano gauna su įvairiu maistu. Daug mangano randama riešutuose, sėklose, visų rūšių grūduose, kruopose, ankštiniuose, arbatoje, kavoje. Nedaug jo yra vaisiuose ir daržovėse. Mažai mangano randama mėsoje, žuvyje, kiaušinyje, pieno produktuose, rafinuotame maiste.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Šio mikroelemento reikia vitamino B₁ ir vitamino E apykaitai. Jis aktyvina veiklą tų fermentų, kurie lemia normalų virškinimą ir maisto utilizavimą. Manganas veikia kaip katalizatorius skaidant riebalus ir cholesterolį, svarbus smegenų ir nervų mitybai; būtinas normaliam skeleto vystymuisi; skatina lytinių hormonų gamybą.

MANGANO STOKA

Nustatyta, kad osteoporoze sergančių moterų kraujo plazmoje mangano koncentracija yra sumažėjusi.

PERTEKLIUS

Mangano perteklius yra toksiškas, tačiau žmonėms paprastai pasitaiko mangano trūkumas.

JODAS

Jodas yra būtinas normaliai skydliaukės veiklai; jis reguliuoja organizmo išskiriamos energijos kiekį; skatindamas medžiagų apykaitą, padeda skaidyti riebalus. Normali skydliaukės veikla lemia protinės veiklos intensyvumą, plaukų, odos ir dantų būklę. Jodo reguliarus ir pakankamas vartojimas yra būtinas normaliam vaiko augimui, vystymuisi, sveikatai.

ŠALTINIAI

Jodo daugiausia randama jūrų žuvyse ir jūros produktuose, jūros kopūstuose. Ypač geras jodo šaltinis - joduota druska. Jodo taip pat randama salotose, svogūnuose, poruose.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Jodas svarbus skydliaukės veiklai, nes dalyvauja hormonų sintezėje ir įeina į jų sudėtį. Tiek jodo stoka, tiek ir perteklius neigiamai veikia skydliaukę. Skydliaukė - kaklo priekyje esanti didžiausia organizmo endokrininė liauka. Jos gaminamos chemiškai aktyvios medžiagos - hormonai - palaiko normalią organizmo medžiagų apykaitą. Nuo jos veiklos didele dalimi priklausi žmogaus išvaizda, temperamentas, intelektas. Skydliaukės hormonų gamybai reikalingas jodas. Iki 30 gramų sverianti skydliaukė talpina 90 procentų į organizmą patenkančio jodo.

JODO STOKA

Stokojant jodo gali padidėti skydliaukė, sulėtėti medžiagų apykaita, sulėtėti protinė veikla, oda tampa šiurkšti, plaukai šiurkštūs, lūžinėjantys, didėja svoris dėl energijos eikvojimo sumažėjimo, fizinė energija silpsta, pažeidžiama reprodukcinė funkcija, gali atsirasti endeminis gūžys (struma). Vaikams dėl jodo trūkumo nukenčia smegenys ir psichika. Jodo trūkumas nėštumo metu kūdikiui gali būti kretinizmo priežastimi. Jodo trūkumą Lietuvos gyventojams sąlygoja geologinės sąlygos bei jūros produktų, gausių jodu nepakankamas vartojimas.

PERTEKLIUS

Jodo perteklius veikia toksiškai.

FLUORAS

            Fluoras padeda kalciui kauptis ir įsitvirtinti kauluose. Fluoras įeina į dantų ir kaulinio audinio sudėtį. Fluoras saugo dantis nuo ėduonies.

 ŠALTINIAI

Fluoro randama geriamajame vandenyje, arbatžolių arbatoje, riešutuose, menkėje, kepenyse.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Fluoras yra dantų ir kaulinio audinio sudedamoji dalis.

FLUORO STOKA

Trūkstant fluoro, vaikams sutrinka kaulinio audinio, dentino ir dantų emalio formavimasis, suaugusiems vystosi dantų ėduonis, didėja osteoporozės rizika.

PERTEKLIUS

Fluoro perteklius yra kenksmingas - atsiranda fluorozė, pasireiškianti dantų emalio susidarymo sutrikimu, šleikštuliu, galvos skausmais.

VARIS

            Šis mikroelementas padeda išsaugoti normalią kraujo sudėtį – dalyvauja susidarant hemoglobinui, skatina geležies įsisavinimą, gerina kaulų struktūrą.

ŠALTINIAI

Vario daug gyvulių kepenyse, grikių ir avižų kruopose, žuvyse, ankštinių sėklose, riešutuose. Nemaži vario kiekiai randami šparaguose, miežiuose, lęšiuose, grybuose, petražolėse, daigintuose kviečiuose, ruginėje duonoje, jūros produktuose, šokolade. Labai nedaug vario yra piene.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Varis dalyvauja medžiagų apykaitoje, kraujo gamyboje. Varis įeina į įvairių fermentų sudėtį, skatina raudonųjų kraujo kūnelių gamybą, jų brendimą, kaulų čiulpų susidarymą. Varis kaupiasi smegenyse ir kepenyse.

VARIO STOKA

            Trūkstant vario kūdikiai gali susirgti anemija. Vario rezorbcija susilpnėja vartojant daug cinko ir vitamino C. Vario daug netenkama gausiai prakaituojant. Vario trūkumas susilpnina imuninę sistemą. Ryškiausias vario trūkumo požymis yra mažakraujystė, tačiau maisto produktuose varis gana paplitęs ir todėl mažakraujysčių dėl jo trūkumo pasitaiko ypač retai.

PERTEKLIUS

Vario perteklius žmogaus organizmui kenksmingas. Perdozavus vemiama, viduriuojama; galima susirgti kepenų ligomis.

CHROMAS

Svarbus angliavandenių, baltymų ir riebalų apykaitai, kurią sąlygoja svarbiausias hormonas insulinas. Kartu su insulinu chromas dalyvauja cukraus apykaitoje ir stabilizuoja cukraus kiekį kraujyje; valo arterijas, mažindamas cholesterolio bei trigliceridų kiekį; reguliuoja apetitą.

ŠALTINIAI

Chromo šaltiniai yra mėsa, subproduktai (ypač gyvulių kepenys), neskaldyti grūdai, rupaus malimo miltai ir duona, kiaušinio trynys, grybai, riešutai, alaus ir kepimo mielės, sūris.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Chromas dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje, aktyvina fermentų veiklą. Žmogaus organizme daugiausia jo randama odoje, kauluose ir raumenyse.

CHROMO STOKA

Chromo stygius gali kelti riziką susirgti ateroskleroze, širdies ligomis, sulėtinti augimą. Trūkstant chromo, žmonės dažniau jaučia nuovargį. Vyresnių žmonių organizme chromo mažėja. Chromo reikia daugiau tiems, kurie sunkiai fiziškai dirba arba intensyviai sportuoja.

CINKAS

 Cinkas labai svarbus imuninės sistemos veiklai, jis padeda formuotis skeletui, atsinaujinti ląstelėms, palaiko tinkamą prostatos bei vyriškų hormonų veiklą.

ŠALTINIAI

Cinko šaltiniai yra mėsa, sūriai, kruopos, pupos, riešutai, kava, arbata. Taip pat cinko randama jautienoje, kalakutienoje, vėžiagyviuose bei moliuskuose (austrėse, krevetėse, omaruose), kiaušiniuose.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Cinkas būtinas žmogaus augimui ir brendimui, normaliai lytinių liaukų veiklai, dalyvauja virškinimo procese.

CINKO STOKA

Cinko dažnai trūksta kūdikiams ir vaikams, nėščioms bei žindančioms moterims. Stokojant cinko lėtai gyja žaizdos, netenkama svorio, sulėtėja vaikų augimas ir lytinis brendimas; kamuoja nuovargis, nervinė įtampa, slenka ir blogai auga plaukai, susilpnėja imunine sistema, sumažėja atsparumas infekcijoms, susilpnėja skonio ir uoslės jutimas, gali atsirasti nuotaikos nepastovumas, regėjimo sutrikimas.

Cinkui rezorbuotis trukdo kava, pienas, juoda duona ir sūris; jo įsiurbimą gali blokuoti rupus maistas, kalcis ir geležis. Iš gyvūninių maisto produktų cinkas pasisavinamas geriau negu iš augalinių. Fitinas, kurio yra daug augaliniuose maisto produktuose, mažina cinko pasisavinimą. Maitinantis beveik išimtinai augaliniu maistu gali atsirasti cinko trūkumas.

PERTEKLIUS

Kasdien vartojant cinką didelėmis dozėmis galima pakenkti imuninei sistemai; pabloginti kitų mineralinių medžiagų (pvz.,vario) apykaitą; sumažinti “teigiamo” cholesterolio lygį. Jo perteklius yra kenksmingas - sukelia vėmimą, pilvo skausmus, viduriavimą. Cinku apsinuodyti galima per maistą, kuris buvo laikomas cinkuotuose induose.

SELENAS

            Selenas – stiprus antioksidantas. Jis apsaugo ląstelių membraną ir trukdo susidaryti laisviesiems radikalams. Dėl to mažėja rizika susirgti vėžiu, širdies bei kraujagyslių sistemos ligomis. Selenas yra svarbus audinių elastingumui palaikyti, oksidacijos metu lėtina audinių senėjimą bei stiprina imuninės sistemos, spermos formavimosi bei prostatos funkcijas. Cinkas, kalcis ir varis neutralizuoja seleno poveikį organizmui, vitaminas E – stiprina.

ŠALTINIAI

Pagrindinis seleno šaltinis žmogui - grūdai ir mėsa. Seleno šaltiniu gali būti ir tunas, riešutai (ypač braziliški), kiaušiniai, vištiena, grūdiniai produktai. Organizmas pasisavina 50-100% maisto produktuose esančio seleno.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Selenas veikia kaip antioksidantas, mažina aterosklerozės riziką..

SELENO STOKA

Trūkstant seleno gali pagreitėti senėjimo procesas, suglebti oda, atsirasti pleiskanų. Dėl jo stygiaus susilpnėja raudonųjų kraujo kūnelių atsparumas, gali sutrikti širdies ir kasos veikla. Seleno trūkumas didina riziką susirgti vėžiu.

PERTEKLIUS

Per didelis seleno kiekis žmogaus organizmui yra toksiškas, tačiau dažniausiai pasitaiko tik jo trūkumas. Apsinuodijus selenu slenka plaukai, skilinėja nagai.

Mineralinės medžiagos

Mineralinės medžiagos skirstomos į dvi grupes:

1) makroelementai - natris, kalis, kalcis, magnis, fosforas, chloras, siera, geležis.

2) mikroelementai - alavas, cinkas, chromas, fluoras, jodas, kobaltas, manganas, molibdenas, nikelis, selenas, silicis, vanadis, varis.

Makroelementais laikomos tos mineralinės medžiagos, kurių kiekis organizme didesnis. Tos mineralinės medžiagos, kurių organizme randama mažais kiekiais, vadinamos mikroelementais.

MINERALAI

MAKROELEMENTAI

KALCIS

Žmogaus organizme kalcio yra daugiausia, jis sudaro beveik du procentus viso kūno svorio. Kalcis – vienas iš svarbiausių mineralų, reikalingas kaulams bei dantims formuotis; jis dalyvauja raumenų ir nervų sistemos veikloje, kraujo krešėjime.

Šaltiniai

Kalcio šaltinis žmogui yra fermentinis sūris, taip pat pienas ir pieno produktai. Kalcio randama rupaus malimo ruginiuose miltuose, kiaušinio trynyje, kopūstuose, petražolėse, brokoliuose, šviežiose daržovių ir vaisių sultyse, įvairiose kruopose, migdoluose, mėsoje.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Kalcis - pagrindinis kaulų struktūrinis komponentas. Kalcis yra kraujo sudėtinė dalis, jis dalyvauja kraujo krešėjimo procese. Be to, kalcis yra ląstelės struktūrinių komponentų sudėtinė dalis. Jis būtinas nervų sistemos veiklai, visų organizmo liaukų ląstelių sekrecinei veiklai. Kalcis geriausiai įsisavinamas, kai kalcio ir fosforo santykis lygus 1 : 1,3 ir kalcio bei magnio santykis lygus 1 : 0,5. Jeigu ilgesnį laiką trūksta kalcio, gali pasireikšti kaulų trapumas. Kalciui pasišalinti iš kaulų trukdo boras, kurio yra obuoliuose, kriaušėse, vynuogėse, ankštinėse kultūrose, riešutuose. Tuo tarpu mėsoje ir pieno produktuose boro nėra.

KALCIO STOKA

Trūkstant kalcio, vaikams gali deformuotis kaulai (rachitas) ir sulėtėti augimas. Kalcio daugiau reikia nėščioms ir žindančioms moterims, pagyvenusiems žmonėms. Nustatyta, kad moters organizmas blogiausiai pasisavina kalcį po menopauzės – tik 20% reikalingo kiekio. Dėl to gali suminkštėti kaulai, gresia kaulų išretėjimas (osteoporozė), nugaros ir kojų traukuliai, depresija. Daug kalcio galima prarasti smarkiai prakaituojant - net iki 100 mg kalcio. Gausus valgomosios druskos, sūraus maisto, kuriame daug natrio, vartojimas skatina kalcio išsiskyrimą su šlapimu ir padidina jo poreikį. Gausiai vartojant kavos, didėja kalcio išsiskyrimas su šlapimu. Vartojant daug baltymų turinčio maisto taip pat labai padidėja kalcio išsiskyrimas.

PERTEKLIUS

Kuomet į organizmą patenka per didelis kalcio kiekis gali užkietėti viduriai, inkstuose atsirasti akmenų; pablogėti geležies ir kitų mineralų rezorbcija organizme.

FOSFORAS

Fosforas - tai kaulų ir dantų sudėtinis komponentas. Jis svarbus maisto medžiagų pasisavinimui ir apykaitai, dalyvauja baltymų sintezėje, energijos gamyboje ir apykaitoje, padeda perduoti genetinę informaciją, reikalingas smegenų, kepenų, inkstų biocheminiams procesams.

ŠALTINIAI

Pagrindinis fosforo šaltinis yra juodoji arbata, kakavos milteliai, fermentiniai sūriai, kiaulių kepenys, varškė, džiovinti grybai, krienai, žalieji žirneliai, pupos, pupelės, kai kurios žuvys, kiaušinio trynys, jautiena, duona. Geriau pasisavinamas kartu su kalciu.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Fosforas kartu su kalciu yra pagrindinė kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Jis įeina į organinių rūgščių - lecitino, kefalino, sfingomielino, nukleino rūgščių, įvairių nukleotidų sudėtį, dalyvauja medžiagų apykaitoje, svarbus reprodukciniuose procesuose perduodant įgimtas savybes, palaiko pastovią audinių ir organizmo skysčių sudėtį.

FOSFORO STOKA

Maisto produktuose fosforas labai paplitęs, todėl žmogaus mityboje jo trūkumo praktiškai nesusidaro. Tačiau fosforo trūkumas gali būti genetinės kilmės. Trūkstant fosforo gali kamuoti silpnumas, kaulų skausmai, apetito nebuvimas. Kai fosforo trūksta maisto produktuose, organizmas ima naudoti jo atsargas iš kaulų. Trūkstant fosforo žymiai padidėja kalcio išskyrimas su šlapimu, o tai gali paveikti kaulų mineralizaciją.

PERTEKLIUS

Esant fosforo pertekliui organizme sunkiau pasisavinamas kalcis. Esant inkstų nepakankamumui fosforo kiekis turi būti mažinamas.

KALIS

            Reikalingas organizmo skysčių pusiausvyrai palaikyti, normaliai nervų sistemos ir širdies raumenų veiklai. Kalis – vienas svarbiausių kraujo spaudimą reguliuojančių mineralų. Jo yra visame organizme, pirmiausia jis kaupiasi ląstelėse.

 ŠALTINIAI

Kalio randama tiek augaliniuose, tiek gyvūniniuose maisto produktuose. Ypač daug jo randama džiovintuose vaisiuose - persikuose, abrikosuose, slyvose, razinose, kriaušėse, obuoliuose. Daug kalio randama riešutuose, sojoje, jūros kopūstuose, pupelėse, žirniuose, špinatuose, bulvėse, sėlenose, kviečiuose, bananuose, moliūguose, kriaušėse, persikuose, menkėje. Kiek mažiau kalio randama mėsoje, piene ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Kalis dalyvauja organizmo skysčių apykaitoje, daugelyje fermentinių procesų, aktyvina sekrecinę endokrininių liaukų veiklą. Kalis mažina baltymų brinkimą ir didina ląstelių sienelių pralaidumą. Kalio jonai dalyvauja nervinio impulso plitime raumenyse.

KALIO STOKA

Trūkstant kalio gali sutrikti refleksai, kvėpavimas, stoti širdis. Organizmas daug kalio gali netekti dėl užsitęsusio vėmimo ar chroniško viduriavimo. Šio mineralo daugiau reikia žmonėms, vartojantiems nekaloringą maistą, intensyviai sportuojantiems. Maisto produktuose kalio yra pakankamai daug, todėl sveikiems žmonėms šio mineralo trūkumo pasitaiko retai. Kai trūksta kalio, gali pasireikšti raumenų silpnumas, didėti kraujospūdis, sutrikti širdies veikla. Gausiai prakaituojant nemažai kalio pašalinama su prakaitu.

PERTEKLIUS

Kalio perteklius veikia toksiškai. Gali sutrikti širdies veikla.

NATRIS

Natris ypač svarbus organizmo vandens apykaitai. Jis veikia nervų ir raumenų jaudrumą, kartu su chloru dalyvauja susidarant druskos rūgščiai skrandžio liaukose.

ŠALTINIAI

Natrio žmogus daugiausia gauna su valgomąja druska, o taip pat su įvairiais, ypač gyvūniniais maisto produktais - kiaušiniais, sūriu. Augaliniuose produktuose natrio yra mažai, kiek daugiau ruginėje duonoje.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Natris dalyvauja organizmo apykaitiniuose procesuose. Didžiausia jo dalis yra ekstraląsteliniuose skysčiuose. Jis ypač svarbus vandens apykaitai. Natrio jonai veikia nervinį ir raumenų jaudrumą.

NATRIO STOKA

Dėl natrio trūkumo sutrinka organizmo vandens apykaita. Daug natrio iš organizmo išsiskiria prakaituojant. Dirbant sunkų fizinį darbą, labai prakaituojant galima prarasti iki 8 g natrio.

PERTEKLIUS

Natrio perteklius žmogaus organizmui gali būti žalingas. Valgant sūriai, vartojant daug valgomosios druskos gali didėti kraujospūdis.

MAGNIS

Magnis – vienas iš trijų mineralų (kiti du – kalcis ir fosforas), kurie yra labai svarbūs kaulų sandarai. Suaugusio žmogaus organizme yra vidutiniškai 25-35 g magnio, kurio du trečdaliai randami kauluose. Magnis labai svarbus medžiagų apykaitai, jis dalyvauja daugelio fermentų veikloje.

ŠALTINIAI

Geriausias magnio šaltinis yra grūdų produktai - duona, kruopos, sėlenos, žirniai, pupelės. Magnio daugiausiai yra augaliniuose produktuose, ypač žaliuose, kadangi magnis yra chlorofilo sudedamoji dalis. Jo daug petražolėse, krapuose, špinatuose, rūgštynėse, kituose žalialapiuose augaluose. Magnio daug yra juodojoje arbatoje, džiovintuose grybuose, kakavoje, krabuose, krevetėse, jūros kopūstuose, moliūguose. Magnio yra ir geriamajame vandenyje.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Neorganinių junginių pavidalu magnis randamas kauluose, kituose audiniuose magnis būna organinių junginių pavidalu. Magnis dalyvauja daugelio fermentų veikloje, dalyvauja angliavandenių, lipidų, energijos apykaitoje, termoreguliacijos procese, baltymų sintezėje, nervų sistemos veikloje.

MAGNIO STOKA

            Trūkstant magnio iš organizmo pašalinamas ir kalcis. Gali ištikti širdies spazmai, kojų mėšlungis; kamuoti pykinimas, irzlumas. Daugiau magnio reikia nėščioms ir žindančioms moterims. Magnio stoką gali jausti vyresnio amžiaus žmonės. Magnio trūkumas skatina osteoporozės vystymąsi. Trūkstant magnio, gali greičiau vystytis aterosklerozė, vaikams sulėtėja augimas, atsiranda silpnumas, drebulys, raumenų ir nervų dirglumas, kraujyje labai sumažėja kalcio ir kalio kiekiai.

PERTEKLIUS

Perdozavimas labai pavojingas žmonėms, sergantiems kepenų ligomis. Iš organizmo magnis šalinamas su šlapimu ir išmatomis.

GELEŽIS

Geležis yra vienas svarbiausių elementų, padedančių susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams (eritrocitams) bei specialiems fermentams. Ji kaupiasi kaulų čiulpuose, blužnyje, kepenyse.

ŠALTINIAI Pagrindinis geležies šaltinis yra mėsa, paukštiena, žuvis, kepenys, kiaušinio trynys, pupelės, žirniai, ankštinių bei avižų produktai, avižiniai dribsniai, riešutai, grūdų produktai, pupelės, vyšnios, obuoliai, slyvos, jautiena, subproduktai, lapinės daržovės. Tuo tarpu labai mažai geležies yra piene, jo produktuose, įvairiuose riebalų produktuose, daugumoje vaisių, šakniavaisių, aukščiausios rūšies miltuose.

Žmogaus organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų, pavyzdžiui mėsos, negu iš augalinių.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Geležis įeina į daugelio fermentų sudėtį, svarbi neurologiniams procesams, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

GELEŽIES STOKA

Trūkti geležies gali greitai augantiems vaikams ir paaugliams; moterims dėl menstruacijų; nėščiosioms, padidėjus jų kraujo tūriui, netekus kraujo gimdant. Blyški oda, silpnumas, nuovargis, galvos skausmai – visi šie požymiai būdingi anemijai (mažakraujystei), kuri atsiranda dėl geležies trūkumo. Geležis maisto produktuose gana paplitusi, tačiau jos trūkumas dažnai priklauso nuo vartojamo maisto, jame esančio geležies kiekio, nuo jos pasisavinimo ir apykaitos organizme.

PERTEKLIUS

Perdozavus gresia apsinuodijimas, kuris jaunesniems nei 6 metų vaikams gali būti mirtinas. Geležies perteklius yra toksiškas. Neigiamas geležies pertekliaus poveikis kyla dėl to, kad organizmas neturi jos pertekliaus šalinimo mechanizmo. Geležis iš organizmo gali išsiskirti tik su krauju, todėl senstant organizme kaupiasi jos atsargos, ypač vyrų organizme. Moterų organizme iki klimakterinio periodo geležies atsargos dažniausiai yra normalios. Klimakteriniame periode jos pradeda didėti ir kaupiasi taip pat, kaip ir vyrų organizme. Geležies pasisavinimą didina gyvūniniai baltymai.

CHLORAS

Chloras yra būtinas žmogaus organizmui. Jo randama odoje, poodyje, kauluose.

ŠALTINIAI

Daugiausia chloro žmogus gauna su valgomąja druska ir gyvūniniais maisto produktais - jautiena, pienu, kiaušiniais, sūriu ir kt. Augaliniuose maisto produktuose chloro yra mažai.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Chloras dalyvauja palaikant organizmo skysčių osmosinį slėgį, vandens apykaitoje, gaminant druskos rūgštį skrandyje.

SIERA

ŠALTINIAI

Pagrindinis sieros šaltinis - baltymingas maistas. Daugiausia jos gaunama su mėsos ir pieno produktais, ankštiniais, grūdiniais produktais ir kt.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Siera įeina į baltymų, aminorūgščių, kai kurių hormonų, vitaminų sudėtį.

Mirę daktarai nemeluoja   

Išversta laikantis autoriaus leksikos 1998 m.

Daktaras Joel D.Wallach

Labai populiarus Amerikoje. 1991m. buvo nominuotas Nobelio premijai.

Tai ką jūs čia perskaitysite, gali pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų nuomonę apie sveikatą ir šiuolaikinę mediciną.
Taigi – gali ir radikaliai pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų likimus.

       Ištraukos iš paskaitos:

       "... Tyrinėdamas žmonių ir gyvūnų mirties priežastis, aš padariau 17500 skrodimų ir priėjau štai kokią išvadą: "Kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų deficito..."

       "...didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio..."

      "... Juokingiausia šios istorijos dalis susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. Jis paskelbė vištos kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus vaistinėse, už pinigus..."

       "...Daktaras Cartright turėjo mokslinį laipsnį, bet jo šlapimas buvo pigus (t.y. negėrė vitaminų. aut.pastaba), ir jis mirė nuo ligos, nuo kurios nemiršta kalakutės..."

     "...Šiandien vidutinis amerikiečių amžius 75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų, – nestudijuokite medicinos mokyklose."

       Daktaro Joel D.Wallach informacija wikipedia.org neseniai buvo panaikinta.

MAN LABAI MALONU SU JUMIS SUSITIKTI

       Aš išaugau fermoje, Sant Louis grafystės vakaruose. Penkiasdešimtais metais mes pradėjome nuo mėsinių karvių auginimo. Jeigu jūs nors kiek susipažinę su naminių gyvulių auginimu, jūs tikriausiai žinote, kad vienintelis kelias užsidirbti pinigų žemės ūkyje — tai patiems užsiauginti kukurūzus, sojos pupeles, šieną. Malūne mums sumaldavo kukurūzus, pupeles ir šieną, pridėdavo ten dar daugybę vitaminų ir mineralų. Taip mes ruošėme pašarus karvėms.1 Po šešių mėnesių tas karves buvo galima jau parduoti. Prieš parduodami, mes atrinkdavome pačias geriausias karves ir pasilikdavome jas sau.
       Įdomiausia, kad taip rūpindamiesi karvėmis, mes patys nevartojome jokių mineralų nei vitaminų, o juk mes buvome jauni ir norėjome gyventi 100 metų be jokių skausmų ir negalavimų. Man visa tai taip rūpėjo, kad aš paklausiau savo tėvo: „Kodėl mes sau nedarome to, ką darome karvėms?“ Tėvas pasakė, kad aš turėčiau vertinti tai, kad kasdien gaunu valgyti fermoje užaugintų šviežių produktų, ir neuždavinėti nereikalingų klausimų… Vėliau aš įstojau į žemės ūkio mokyklą ir, apsigynęs mokslini laipsnį, tapau gyvulininkystės ir augalininkystės specialistu. Po to aš išvykau į Afriką, kur man pavyko įgyvendinti paauglystės dienų svajonę – dirbti kartu su didžiu žmogumi – Mauru Parkinsu.
       Po dviejų metų mane pakvietė dirbti Sant Louiso zoologijos sode veterinaru, atliekančiu zoologijos sode mirusių gyvūnų skrodimus. Aišku, skrodimus man teko daryti ne tik tame zoologijos sode, bet ir beveik visoje Amerikoje mirusiems gyvūnams. Be to aš turėjau ir rasti bei stebėti aplinkos užterštumui labai jautrius gyvūnus, kadangi šeštojo dešimtmečio pradžioje niekas nieko rimčiau nežinojo apie ekologines problemas ir katastrofas.
       Taigi, tyrinėdamas žmonių ir gyvūnų mirties priežastis, aš padariau 17 500 skrodimų ir priėjau štai prie kokios išvados:
„kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų deficito…“

       Cheminių ir biocheminių tyrimų rezultatai labai tiksliai rodo, kad natūrali mirtis ateina dėl neteisingo maitinimosi. Tai mane taip sukrėtė ,;kad aš vėl grįžau prie istorijos su karvėmis. Aš parašiau 75 mokslinius darbus ir straipsnius, 8 vadovėlius ir vieną knygą medicinos studentams, mano straipsniai buvo spausdinami l 700 laikraščių ir žurnalų, aš dalyvavau televizijos laidose ir … kur aš tik nedalyvavau. Bet tada, šeštajame dešimtmetyje mano darbai apie mitybą mažai ką jaudino. Teko grįžti prie mokslo ir tapti gydytoju. Tai man leido panaudoti visas ankščiau įgytas žinias apie mitybą. Ir tai suveikė. 15 metų Oregono valstijoje aš užsiiminėjau gydytojo praktika. Šiandien aš noriu pasidalinti su jumis savo žiniomis ir išvadomis, gautomis per tuos metus.
       Ir jeigu jūs iš čia išsinešite bent 10% to, ką išgirsite, – jūs apsisaugosite nuo daugelių nemalonumų, kančių, sutaupysite daugybę pinigų ir daugeliu metų prailginsite savo gyvenimą. Jūs neturite jokių galimybių tai pasiekti, t.y. gauti papildomų savo gyvenimo metų, pasiekti savo genetinio potencialo šiaip sau, be jokių asmeninių pastangų. Dabar pasakysiu jums svarbų dalyką: žmogaus genetinis gyvenimo trukmės potencialas šiandien sudaro 120 – 140 metų. Šiuo metu galima rasti tik 5 tautas Rytuose, Tibete ir vakarų Kinijoje, kurių atstovai išgyvena iki 120–140 metų.

Ilgaamžiškumas

       Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais paaiškėjo, kad yra bent penki mineralai padedantys dvigubai pailginti amžių. Aš jau kalbėjau – mums būtini 90 maisto elementų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 amino rūgščių, 3 riebalinės rūgštys. Ir mums labai pasisekė, kad augalai sugeba gaminti mums reikalingas amino rūgštis, vitaminus ir riebalines rūgštis. Augalai tai sugeba. Ir mums būtina maistui naudoti bent 15–20 augalinių komponentų per dieną, teisingai juos derinant, kad galėtume gauti tuos būtinus 90 elementų. Teoriškai tai įmanoma, bet daugelis žmonių taip nedaro. Dauguma žmonių mano, kad jeigu jie suvalgė truputį keptų bulvių, tai jie jau patenkino dienos daržovių suvalgymo normą. Taigi, nedaugelis iš mūsų gauname reikiamą kiekį vitaminų, amino rūgščių ir riebalinių rūgščių su maistu. Todėl, jeigu jums brangi jūsų sveikata ir gyvybė jūs turite patys tuo pasirūpinti, – be to gyventi sveikam bent 120 metų neįmanoma.
       Pagal turimus duomenis, seniausias žmogus buvo daktaras Li iš Kinijos, gimęs Tibete. Kai jam buvo 150 metų, jis gavo Kinijos imperatoriškosios valdžios ypatingą sertifikatą, patvirtinantį jo amžių ir gimimo datą– 1677 metus. Kas kiekvienus sekančius penkiasdešimt metų jis gaudavo eilinį panašų raštą. Dokumentai lluw§vt, kad jis mirė sulaukęs 256 metų. Kai jis mirė 1933 metais, apie jį rašė daugelis didžiausių laikraščių, pateikdami gana rimtus tai patvirtinančius dokumentus.
       Rytų Pakistane gyveno žmonių grupė, kuriuos vadino – "dieviniais". Jie pagarsėjo, kaip ilgaamžiai išgyvendavo po 120 – 140 metų. Buvusioje SSRS gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai, abchazai, vartojantys rauginto pieno produktus, išgyvena gerai išsilaikydami iki 120–140 metų.
       National geographic“ 1973 metų sausio numeryje buvo straipsnis apie žmones, išgyvenusius virš 100 metų. Medžiaga buvo iliustruota puikiomis nuotraukomis. Iš tų daugelio aprašymų man ypač įsiminė trys:
       Vienoje nufotografuota 136 metų moteris, sėdinti fotelyje, rūkanti kubietišką cigarą, gerianti degtinę, dalyvaujanti baliuje. Ji puikiai linksminosi senelių namuose, o ne gulėjo lovoje. Sulaukusi 136 metų ji džiaugėsi gyvenimu.
       Kitoje nuotraukoje – dvi sutuoktinių poros, švenčiančios 100–ąsias ir 115–ąsias savo bendro gyvenimo metines.
       – Trečioje nuotraukoje mačiau vyriškį, Armėnijos kalnuose renkantį arbatą ir klausantį nedidelio tranzistorinio radijo imtuvo. Pagal įrašus jo dokumentuose – gimimo datą krikšto datą duomenis apie jo vaikus, –jam buvo 167 metai ir tuo metu jis buvo seniausias planetos gyventojas.
       Vakarų pusrutulyje savo ilgaamžiais garsūs indėnai –Vilkabandai ir žymieji Ekvadoro gyventojai gyvenę Anduose, pietrytinėje Peru dalyje, o taip pat Titi–Kaka ir Maču–Pikču gentys. Seniausios Titi–Kaka genties atstovai gyvena iki 120 metų.
       Amerikietė Margaret Pič iš Virdžinijos valstijos, įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip seniausia amerikietė, mirė 115 metų amžiaus, nuo nepakankamos mitybos. Tiksliau, ji mirė nuo komplikacijų po griuvimo. Kas pasakys, nuo ko ji galėjo mirti?.. Teisingai, nuo osteoporozės. Išgyvenusi 115 metų moteris mirė nuo kalcio trukumo organizme. Ji neturėjo širdies kraujagyslių problemų, vėžio ar diabeto, bet nugriuvo ir po trijų savaičių ji mirė, nes jos organizme trūko kalcio. Štai kas dar įdomu: jos dukra papasakojo, kad prieš mirti motiną labai traukė saldumynai.! Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio.
       Vienoje iš trečio pasaulio šalių, Nigerijoje, Bauė genties vadas mirė sulaukęs 126 metų. Viena iš daugelio jo žmonų per laidotuves gyrėsi, kad visi jos vyro dantys buvo sveiki, – o tai reiškė, kad ir visi kiti jo organai pilnai atliko savo funkcijas.
       Vienas vyriškis iš Sirijos mirė 1993 metais, išgyvenęs 133 metus. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą ne todėl, kad jam buvo 133 metai – daugelis sulaukė tokio amžiaus. Ir ne todėl, kad būdamas 80–metis jis vedė ketvirtą kartą o todėl, kad virš 80 metų amžiaus jis dar tapo devynių vaikų tėvu. Amžiaus skirtumas tarp visų šių vaikų buvo daugiau kaip du metai. Į Gineso rekordų knygą jį įrašė dėl to, kad šis gamybos didvyris vaikus „gamino“ ir būdamas virš 100 metų. Taigi, ponai, nenusiminkite –jūs dar turite viltį!

Dabar truputis mokslo

       1993, metų lapkritį Arizonoje buvo atliktas įdomus eksperimentas:
       Trys poros pragyveno izoliacijoje tris metus. Ten jie valgė sveiką pačių užaugintą maistą, kvėpavo švariu, išvalytu oru ir gėrė šaltinio vandenį. Juos ištyrę medikai–gerontologai visus kraujo tyrimų, kitų gyvenimiškai svarbių rodiklių duomenis įvedė į kompiuterį, kuris pateikė prognozę, kad jeigu tie žmonės ir toliau gyvens tokiomis sąlygomis, tai jie gali gyventi iki 165 metų. Tai tik įrodo, kad gyventi 120 – 140 metų visiškai įmanoma.
       Šiandien vidutinis amerikiečių amžius 75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų, – nestudijuokite medicinos mokyklose.
       Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia padaryti, norint ilgai gyventi.
       Jeigu jūs tikrai norite gyventi 100 – 140 metų – atsiminkite:
       – pirmiausia, reikia vengti pavojų, neužlipti ant minų, t.y. vengti nereikalingų ir beprasmių pavojų. Aišku, jeigu žaisite rusišką ruletę, rūkysite, gersite alkoholį, išbėgsite piko valandą į vidurį greitkelio, – kažin ar gyvensite 120 metų. Visa tai skamba gal ir juokingai, bet tūkstančiai žmonių per anksti miršta būtent dėl to, kad daro panašias kvailystes. Todėl pagalvokite: ten, kur įmanoma, reikia saugotis ir vengti pavojų, t.y. jei jūs galite išvengti ligos, ypač nepagydomos, – jūs turite būtinai ta galimybe pasinaudoti;

       – antra, jūs turite daryti tik tai, kas naudinga. Jums reikia 90 maisto priedų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 pagrindinių amino rūgščių ir baltymų, ir 3 pagrindinių riebalinių rūgščių. 90 maisto priedų kasdieniniam racionui, priešingu atveju išsivystys ligos, kurias sukelia minėtų medžiagų trūkumas.
       Šiandien apie tai rašo laikraščiai, kalba per televiziją: visi apie tai žino, nes domisi sveikata, ilgu gyvenimu ir maisto priedais. Nepagalvokite, kad tai medikai prašo laikraštininkų apie tai kalbėti. Priešingai. Tai vyksta todėl, kad tokia informacija padeda geriau išplatinti laikraščius. 1992–04–06 žurnale „Time’‘ parašiau straipsnį. Tai buvo išsamus straipsnis apie tai, kad vitaminai gali nugalėti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir sulėtinti senėjimą. Šešių puslapių straipsnyje yra viena priešinga mintis, išsakyta gydytojo, kuriam aš uždaviau klausimą: „Ką jūs manote apie vitaminus ir mineralus, kaip maisto priedus?“ ir štai ką atsako tas gydytojas: „Vitaminų rijimas neduoda jokios naudos. Visi vitaminai, naudojami, kaip maisto priedai, tik daro mūsų šlapimą daug brangesnį“. Pasak jo mes šlapinamės doleriais, jei vartojame vitaminus ir mineralus, t.y. paprasčiausiai veltui leidžiame pinigus vitaminams ir mineralams. Štai ką jis norėjo pasakyti.
       Bet štai ką aš turiu jums pasakyti po to, kai padariau 17 500 skrodimų: 14 500 gyvulių iš viso pasaulio ir 3 000 žmonių, ir pats visada norėjau būti sveikas. Turėdamas vaikų, anūkų ir proanūkių, – aš galiu konstatuoti, kad neinvestuodami į patį save, vitaminų ir mineralų pirkimui, jūs investuojate į mediciną, skiriate tuos pinigus gydytojų pragyvenimui pagerinti. Kaip tik mes stengiamės, kad gydytojai būtų turtingesni. Medicinai ir moksliniams tyrimams sveikatos apsaugos srityje išleidžiami milžiniški pinigai, bet medikai mažai ką išgydo. Jeigu mes žemės ūkyje, tiksliau gyvulininkystėje taikytume žmogišką medicinos sistemą– gyvulininkystė žlugtų. Bet jeigu jūs pasinaudosite gyvulininkystės medicinos sistema, kurią mes taikome gyvulininkystėje – 90 % medikų taps bedarbiais. Pasirinkite patys kaip norite gyventi.
       Kadangi mes per draudimą ir valstybės subsidijas išlaikom gydytojus, jie mums taip pat kai ką skolingi. Na, galėtų atsiųsti bent informacinius biuletenius apie naujausių medicinos tyrimų rezultatus…
       Gal kas nors iš jūsų gavo tokią informaciją nuo savo gydytojo? Ne?… Bet aš turiu daug informacijos, kurią jūs galėtumėte gauti. Noriu su jumis ja pasidalinti.

1. Skrandžio opa.

     Ar kas girdėjote, kad skrandžio žaizdos priežastimi yra stresas? Bet jau prieš 50–metį mes veterinarijoje žinojome, kad kiaulėms skrandžio žaizdas sukelia bakterijos. Negalėjome sau leisti daryti brangias kiaulės pilvo operacijas, o jei ir būtume galėję, tokia kiauliena būtų kainavusi 500 dolerių už kilogramą. Bet veterinarai žino, kad yra toks mineralas, vadinamas bismutu, kuris apsaugo nuo skrandžio žaizdų ir net išgydo jas be jokio chirurginio įsikišimo. Mes gydėme savo gyvulius bismutu, kitais mineralais ir tetraciklinu, ir toks gydymas kainavo apie 5 dolerius vienam gyvuliui. Tik 1994m. Amerikos nacionalinis sveikatos institutas padarė pranešimą, kad skrandžio žaizdas sukelia bakterijos, o ne stresai, ir kad jas "galima išgydyti derinant mineralą bismutą su tetraciklinu". Tie, kurie nežino, kas yra bismutas, turėtų užeiti į pirmą pasitaikiusią vaistinę ir nusipirkti už 3 dolerius buteliuką su rožinės spalvos turiniu, pavadintu „Pepto–bismor“. Taigi, vienas arbatinis šaukštelis per dieną – ir galima išgydyti žaizdas. Jūs vėl turite pasirinkimą: arba išsigydyti už 5 dolerius, arba leisti, kad jus supjaustytų. Rinkitės.

2. Vėžys.

     1993m. Rugsėjo mėn. Bostono medicinos mokyklos nacionalinis onkologijos institutas paskelbė, kad stebint sergančius vėžiu ligonius nustatyta priešvėžinė dieta. Tyrimai buvo atliekami Kinijoje, kur, Henon provincijoje, buvo užregistruotas pats didžiausias sergamumas vėžiu. 5 metus buvo tiriami 29000 žmonių. Jiems buvo duodama dvigubai didesnė nei rekomenduojama dienos vitaminų ir mineralų norma. T.y., jei rekomenduojama dienos vitamino C norma yra 60mg, tai jie gaudavo 120 mg per dieną. Dviem Nobelio premijom apdovanotas gydytojas Linus Pauling`as (1901–1994) kalbėjo, kad jeigu norite apsisaugoti nuo vėžio vitamino C pagalba, jūs turite naudoti jo po 10.000 mg per dieną!

     Štai jums rezultatas – gydytojai, kurie su juo ginčijosi, jau iškeliavo iš šio pasaulio. O tuo tarpu Lynus Paulingas toliau gyveno sau sveikas. (Kai jam buvo 93 metai, jis vis dar dirbo po 14 valandų per dieną, po 5 dienas per savaitę, gyveno rančoje Kalifornijoje, dėstė Kalifornijos universitete.)

     Tik jūs galite pasirinkti: klausyti mirusių daktarų patarimų ar laikytis daktaro Paulingo nuomonės. Taigi, visiškai normalu vartoti dvigubą rekomenduojamą vitamino C normą – dvigubą vitamino A, cinko, o taip pat riboflaviną, molibdeną ir pan. Ir dar viena labai naudinga grupė. Jos sudėtyje vitaminas E, beta–karotinas ir mineralas selenas. Šiuos tris komponentus reikėtų vartoti kasdien dvigubą rekomenduojamą normą. Ir jei jūs turėsite bent 0.5% naudos – tai jau gerai. Henon provincijoje, kur daugiausia buvo sergančių skrandžio ir žarnyno vėžiu, išgyveno 21% žmonių, – tai yra išgyveno 21 žmogus iš 100 pasmerktųjų. O jūsų gydytojas turėjo jums atsiųsti apie tai informaciją. Jei jis nenorėjo pats imtis atsakomybės už jūsų sveikatą, tai galėjo bent informuoti jus, kad jūs pats galėtumėte pasirinkti. Štai kodėl tokių gydytojų požiūrį į pacientą aš laikau paprasčiausiai juokingu, o iš kitos pusės tai dar vienas jų abejingumo įrodymas..

3. Artritas

     1993m. rugsėjį, Harvardo medicinos mokykloje buvo gydomi ligoniai, iššokusiomis dėl artrito gyslomis. Juos gydė vištų proteinu. Buvo atrenkami ligoniai, kuriuos gydant nuo artrito medikamentais, jų sveikata negerėjo. Tiems ligoniams leido aspirino, mezotriksido, prednizolono, kortizono injekcijas, taikė įvairius fizioterapijos metodus. Liko vienintelė žinoma galimybė – venų keitimo operacijos. Daktarai sumanė atlikti eksperimentą, kuriam atsirado 29 savanoriai, jiems – visos medicinos galimybės buvo išsekusios, tačiau sveikatos pagerėjimo nesulaukta. Juos gydėme sekančiai: kas rytą duodavome arbatinį šaukštelį su kaupu susmulkintų vištos kremzlių, išmaišytų sultyse. Po 10 dienų visi skausmingi uždegimai praėjo, po 30 dienų jie jau galėjo vaikščioti, o po trijų mėnesių kraujagyslių funkcijos visiškai atsistatė. Juokingiausia šios istorijos dalis susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. Jis paskelbė vištos kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus vaistinėse, už pinigus. Na, o jei jūs miestietis ir nenorite turėti reikalų su vištos kremzlėmis – nusipirkite vaistinėje Knox'o želatinos, kurią gerai žino moterys. Jos naudoja šią želatiną nagų ir plaukų stiprinimui. Pagrindinis komponentas yra karvių kremzlės ir kaulai, kurie gerai stiprina mūsų kremzles ir kaulus. Ir jeigu jūs naudosite jį su koloidiniais mineralais – tai kitame mūsų susitikime jūs jau būsite užmiršęs apie savo artritą.

4. Alzhaimerio liga.

     Dabar apie ją žino visi, o anksčiau Alzhaimerio ligos paprasčiausiai nebuvo. Dabar tai viena iš labiausiai paplitusių nelaimių, pažeidžianti kas antrą žmogų, sulaukusį 70 metų. Maža to, ši „liga, jaunėja“. Gana bauginantys duomenys. O kaip nustatyti ir išgydyti Alzhaimerio ligą gyvuliams, ankstyvoje jos stadijoje? Kokius nuostolius patirtų ferma, jeigu kiaulės neatsimintų, ko jos atėjo prie lovio? Todėl jau prieš 50 metų mes pradėjome studijuoti kaip apsaugoti ir išgydyti gyvulius nuo šios ligos ankstyvoje jos stadijoje. Ir darėme tai sėkmingai su didelėmis vitamino E dozėmis. Jūs turėjote gauti laišką nuo savo gydytojo 1992m. birželio mėnesį, nes rimta Kalifornijos universiteto mokslinio tyrimo mokykla padarė pranešimą, kad vitaminas E lėtina atminties praradimą, sergant Alzhaimerio liga. Nuo veterinarijos jie atsiliko 50 metų. Ko gero patikimiau mums butų eiti pas veterinarą.

5. Akmenys inkstuose.

     Kam teko turėti nemalonumų su akmenimis inkstuose? Pasakykite, kokio maisto daktaras jums liepė pirmiausiai atsisakyti? Nuo kalcio. Ir jokių pieno produktų, jokių produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl, kad vyravo įsitikinimas, kad „kalcis inkstuose atsiranda iš suvalgomų maisto produktų, kurių sudėtyje yra kalcio". Iš tikrųjų akmenys mūsų inkstuose susidaro iš mūsų pačių kaulų. Akmenys inkstuose atsiranda būtent tada, kai organizme trūksta kalcio. Žmonės jau prieš tūkstantį metų žinojo, kad norint apsaugoti naminius gyvulius nuo akmenų jų inkstuose, jiems reikia duoti daugiau kalcio, magnio ir boro. Bet galvijų, avių anatomija tokia, kad susirgę ta liga jie paprasčiausiai miršta. Jei akmenys inkstuose atsiranda žmogui, jam lieka tik kenčiant skausmą gailėtis, kad negali numirti. Mes žinome, kaip reikia apsisaugoti nuo šio susirgimo. Jūs turėjote jau 1993 metais gauti nuo savo daktaro laišką, kuriame rašoma apie tai, kad kalcis sumažina akmenų susidarymo inkstuose riziką. Aš jums jau kalbėjau, kad gydytojai gyvena iki 58 metų, o mes su jumis iki 75,5 metų. Grupė žmonių, profesionalų, kurie nurodinėja kaip mums gyventi, įtikinėja nevartoti druskos, kofeino, valgyti ne grietininį sviestą, bet margariną, nedaryti įvairių kitų kvailysčių – miršta sulaukę 58 metų o žmonės, sulaukę 120–140 metų deda gabalėlį akmens druskos į kiekvieną arbatos puoduką ir geria per dieną po 40 tokių puodukų, valgo sviestą ir... gyvena 120 metų. Tai kuo jūs tikėsite?

6. Aneurizma.

     Tačiau kai kuriuos iš jų aš labai gerbiu. Tarp jų daktaras Stiuart–as Kartred–as. Jam 38 metai. Jis šeimos gydytojas. Jis užsiima aneurizmos problemomis. Tai susilpnėjusios arterijos išsiplėtimas dėl audinių elastingumo praradimo. 1957 metais mes sužinojome, kad aneurizmos priežastimi būna vario trūkumas organizme. Mes tada stebėjome 200 tūkstančių kalakučių, kurioms davėme specialų maistą, turintį 90 įvairių maisto medžiagų. Per pirmas 13 savaičių numirė lygiai pusė kalakučių. Išskrodę nustatėme, kad jos mirė nuo aneurizmos. Padidinę dvigubai vario kiekį maisto racione, fermeriai išaugino visas likusias kalakutes, ir mes padarėme išvadą, kad būtent vario trūkumas yra pagrindinė aneurizmos priežastis. a) ankstyvas žilimas – pirmas požymis, kad jums trūksta vario; b) sumažėja audinių elastingumas, oda raukšlėjasi, susidaro ratai po akimis, linijos ant veido ir jūs panašus į džiovintą slyvą; c) varikozinis venų išsiplėtimas, kurio priežastis – sumažėjęs audinių elastingumas, visas kūnas pradeda sudribti:, ant rankų, krūtinės, pilvo, skruostų sudrimba oda, – jr jūs puolate darytis plastines operacijas. Tačiau žymiai pigiau, praktiškiau ir saugiau būtų vartoti koloidinius mineralus. O dabar aš supažindinsiu jus su kitu daktaru – Martinu Karteriu. Jis mirė sulaukęs 57 metų. Jis gydytoju tapo Harvardo universitete. Jeilyje apsigynė medicinos daktaro laipsnį. Po skrodimo išaiškėjo jo mirties priežastis – aortos aneurizma. Tokia Rokfelerio universiteto daktarų išvada. Daktaras numirė nuo vario trūkumo organizme. Jo šlapimas irgi „nebuvo brangus“. Kitas pavyzdys. Pakankamai žymi Detroito advokatė Elen Wolter mirė 44 metų. Ji lankė vieną madingiausių sporto klubų, kuriuose moterys nori nebrangiai įsigyti „plieninius“ kaulus. Ji taip pat mirė nuo aneurizmos. Skrodimo metu pastebėti paralyžiaus ar kraujo išsiliejimo simptomai. To priežastis taip pat yra vario trūkumas. Jos šlapimas taip pat nebuvo „brangus“.

7. Infarktas.

     Ar kas nors girdėjo apie Stiuard-ą Buker-į? Jis parašė penkias triukšmingas knygas apie sveikata, dietą, mitybą: jis gavo medicinos magistro laipsnį Toro medicinos mokykloje, kuris yra vienas didžiausių autoritetų. Jo knygose pateikiamos dietos, padedančios numesti svorio. Jis rašė šias savo knygas 20–metėms ir jaunesnėms, o pats numirė būdamas 40 metų. Ar jūs norite sekti šio žmogaus pavyzdžiu ir dietomis? Jis mirė nuo kardeoamepatijos, kurios priežastis – seleno trūkumas. Kai kurie fermeriai paprasčiausiai nueina į parduotuvę kur parduodami pašarai ir nusiperka seleno ampulių ar tablečių savo gyvuliams, kad apsaugotų juos nuo šios ligos. Vyrukas, kuris parašė 5 knygas apie maisto produktus, – mirė 40 metų, dėl seleno stokos savo maiste. Jo šlapimas irgi „nebuvo brangus“. Patikėkite, jūs pilnai galite apsisaugoti nuo kardeoamepatijos už 10 centų per dieną; ir jeigu jūs nevartojate kasdien už 10 centų seleno, norėdami apsaugoti savo gyvybę –jūs paprasčiausiai beviltiški kvailiai.

     Kita moteris – Heil Klark. Ji buvo Sant Luis grafystės vyriausia kardiologe. Ji sulaukė 47 metų. Jūs turbūt atspėsite nuo ko ji mirė? – taip, nuo kardeoamepatijos priepuolio.

8. Liguistas potraukis. Diabetas. Senatvinės dėmės.

     Jūs tikriausiai esate matę, kaip karvės, kurios su pienu praranda labai daug kalcio, graužia akmenis, kalkakmenius, kaulus… Geras fermeris žino, kad būtina jos racioną papildyti mineralais. Priešingu atveju tokios karvės gali sugraužti ir visą daržinę… Toks fenomenas gana dažnai pastebimas tarp žmonių. Nėščios moterys dažnai nori kažko neįprasto. Taip būna dėl to, kad augantis vaisius paima iš organizmo labai daug mineralų. Nedidelis patarimas: pažiūrėkite į savo veidą ir rankas. Jei pastebėsite rožines dėmes, žinokite – tai seleno trūkumo požymis. Pavartokite 6 mėnesius koloidinį seleną ir dėmelės dings. Per pusmetį jums pavyks pasukti šį procesą tinkama linkme. Jus labai traukia saldumynai? Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio. Būtent chromo ir vanadžio trūkumas iššaukia cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Jeigu nekreipsite į tai dėmesio, išsivystys visiems žinomas cukrinis diabetas.

9. Plaukų slinkimas. Kurtumas.

     Alavo trūkumas organizme – vyrų plikimo priežastis. Ilgiau užsitęsus šiam alavo trūkumui, žmogus gali apkursti.

10. Osteoporozė. Impotencija.

     Boro deficitas. Moterys turi žinoti ir gerbti borą. Jis padeda išsaugoti kaulams reikalingą kalcį ir apsaugoti nuo osteoporozės. Boras dalyvauja moterų organizme gaminantis estrogenui, o vyrų, –  testosteronui. Esant boro trūkumui moterys kenčia menopauzės metu, o vyrams, dėl testosterono trūkumo ankstyva impotencija.

11. Uoslės ir skonio praradimas.

     Pirmas cinko deficito požymis – uoslės ir skonio praradimas. Jums netinka mėgstamas maistas ir nejaučiate jo skpnio. Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais paaiškėjo, kad yra bent penki mineralai padedantys dvigubai pailginti amžių.

      Tie retieji mineralai yra: lantanas, prazeodimas, neodimas, samaris, europis, jiderbis ir tulis. Matyt tai prasminga, nes jie pavadinti Senajame Testamente minimais miestų vardais.

     Kaip jau sakiau – mums būtini 90 maisto elementų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 amino rūgščių, 3 riebalinės rūgštys. Ir mums labai pasisekė, kad augalai sugeba gaminti mums reikalingas amino rūgštis, vitaminus ir riebalines rūgštis. Augalai tai sugeba. Ir mums būtina maistui naudoti bent 15–20 augalinių komponentų per dieną, teisingai juos derinant, kad galėtume gauti tuos būtinus 90 elementų. Teoriškai tai įmanoma, bet daugelis žmonių taip nedaro. Dauguma žmonių mano, kad jeigu jie suvalgė truputį keptų bulvių, tai jie jau patenkino dienos daržovių suvalgymo normą. Taigi, nedaugelis iš mūsų gauname reikiamą kiekį vitaminų, amino rūgščių ir riebalinių rūgščių su maistu. Todėl, jeigu jums brangi jūsų sveikata ir gyvybė jūs turite patys tuo pasirūpinti, – be to gyventi sveikam bent 120 metų neįmanoma.

13. Liguistas potraukis. Senatvinės dėmės...
     Jūs tikriausiai esate matę, kaip karvės, kurios su pienu praranda labai daug kalcio, graužia akmenis, kalkakmenius, kaulus… Geras fermeris žino, kad būtina jos racioną papildyti mineralais. Priešingu atveju tokios karvės gali sugraužti ir visą daržinę… Toks fenomenas gana dažnai pastebimas tarp žmonių. Nėščios moterys dažnai nori kažko neįprasto. Taip būna dėl to, kad augantis vaisius paima iš organizmo labai daug mineralų. Nedidelis patarimas: pažiūrėkite į savo veidą ir rankas. Jei pastebėsite rožines dėmes, žinokite – tai seleno trūkumo požymis. Pavartokite 6 mėnesius koloidinį seleną ir dėmelės dings. Per pusmetį jums pavyks pasukti šį procesą tinkama linkme.

     Jus labai traukia saldumynai? Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio. Būtent chromo ir vanadžio trūkumas iššaukia cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Jeigu nekreipsite į tai dėmesio, išsivystys visiems žinomas cukrinis diabetas.

     KITA ISTORIJA. Su mineralais susijusi iš tiesų tragiška istorija, kadangi augalai nebeturi mums reikalingų mineralų. Jų nėra dirvoje, o tai reiškia, – nėra ir pačiuose augaluose. Dabar dirvos taip nualintos, kad jose išaugintas derlius, – nesvarbu, ar tai būtų grūdinės kultūros, ar daržovės, ar vaisiai, – juose nėra mineralų! Žmonės, vartojantys tuos produktus, automatiškai įsigyja ligas, sukeliamas mineralų stokos. Ir vienintelis kelias nuo jų apsisaugoti ir išsigydyti – naudoti maisto priedus, turinčius mineralų!

       Kaip bėgant laikui keičiasi situacija?... Deja ji eina blogyn. Fermeriai tręšia dirvą natriu, fosforu ir kaliu. Iš viso tik trys komponentai, tik skirtingomis proporcijomis ir kombinacijomis. Ir niekas fermerių neprivers į dirvą dėti dar 60 mineralų, kadangi nuo to derliaus kiekis nepriklauso. Todėl kiekvienas sekantis derlius išsiurbia iš dirvožemio vis daugiau mineralų, kurių dirvožemis vis labiau netenka. Ir jeigu mes dedame į dirvą 3 mineralus, o iš jo paimame 60 — situacija primena tuštėjančią, nepapildomą banko sąskaitą… Mūsų sveikata taip pat artėja prie katastrofos ribos. Kadangi nebėra mineralų mūsų dirvožemyje, kiekvienas iš mūsų atsakome už savo sveikatą ir sąmoningą mineralinių maisto priedų vartojimą. Manęs dažnai klausia: „O ką žmonės darė prieš l 000 metų, kai neturėjo trąšų? Tačiau tarp jų buvo ilgaamžių. Eiptiečiai, kiniečiai, indai. Jie gyveno prie didelių upių: Nilas, Gangas, Geltonoji Kinijoje, kurios beveik kasmet išsiliedavo ir viską aplinkui apsemdavo. Ir kasmet vanduo atnešdavo dumblą ir kalnų smėlį iš kalnų, esančiu už tūkstančių mylių. Ir žmonės meldėsi savo dievams, dėkodami už potvynius. Dabar mes meldžiamės, kad potvynių nebūtų. O potvyniai praturtindavo dirvą nuosėdomis, dumblu ir mineralais, tuo pačiu praturtindami ir būsimą derlių. Karalius Pilypas, Aleksandro Didžiojo tėvas, vedė 12–metę mergaitę, Egipto karalaitę Kleopatrą. Ji, toli gražu, nebuvo Elizabet Teilor, išsipusčiusi brangiais apdarais ir prancūziška kosmetika. Ji buvo plokščios krūtinės, liesas negražus sutvėrimas, nepasižyminti ypatingu seksualumu. Karalius ją vedė dėl to, kad jos valdose buvo derlingiausi javų laukai. Visi žinojo, kad geresnių nei Egipte grūdų niekur nerasi, o didžiulė, armija, vadovaujama jo sūnaus Aleksandro, ruošėsi užkariauti visą pasaulį. Kareiviams reikėjo labai gerų miltų, kad jie galėtų žygiuoti 20 valandų, kautis 6 valandas ir nugalėti. Jie žinojo, kad Egiptas – geriausia vieta auginti javams. Potvyniai gerai aprūpindavo dirvą mineralais ir visos pasaulinės kultūros, davusios pasauliui didį meną ir technologijas, kilusios iš tų vietų. Ten žmonės turėjo didžiausią proto potencialą būtent todėl, kad maistas, kurį jie valgė, buvo turtingas mineralais.

       Dabar kaip pavyzdį aš panagrinėsiu tik porą mineralų. Bet žinokit, kad tai tinka visiems mineralams be išimčių.

       Pirmas mineralas – kalcis. Apie jį žino visi. Kalcio trūkumas būna 147 įvairių ligų priežastimi. Pavyzdžiui, susirgimas, nuo kurio viena veido pusė išsikreipia. Tai ne paralyžius, o dėl kalcio trūkumo degradavęs veido nervas. Osteoporozė – tai susirgimas, užimantis l0–tą vietą suaugusių žmonių mirtingumo ligų sąraše. Jei ši liga užleista, jos gydymas būna labai brangus. Jeigu atsimenate, mano minėta misis Pič iš Virdžinijos, sulaukusi 115 metų mirė dėl komplikacijų po griuvimo, kurios gavosi dėl kalcio trūkumo organizme. Norint apsaugoti nuo šios ligos karves, joms kasdien duodama kalcio už dešimtadalį dolerio. Ir jos niekad nesirgs osteoporoze. Tai nejaugi mums reikia pavirsti karvėmis, kad apsisaugotume nuo kalcio trūkumo?

15. Parodontozė, gingivitas.

     Dantenų uždegimų profilaktikai dantistai ir parodontologai pataria dantis valytis po kiekvieno valgymo ir naudoti specialias dantų pastas. Kaip veterinaras, aš susidūriau su šimtais tūkstančių įvairių gyvūnų. Kadangi jų burnos kvapas nėra labai šviežias ir gaivus, bet jie nekenčia nuo dantenų susirgimų ir, nors nesinaudoja dantų pastomis, jie neserga ir parodontoze. Dantenų uždegimas tai žandikaulių osteoporozės pasekmė.

16. Artritas.

     Mes jau kalbėjome apie vištų kremzles ir želatiną. Artritus sukelia osteoporozė kaulų galuose prie sąnarių. Išskiriami paprastas artritas, osteoartritas, liumbago, reumatas. Tačiau visi šie susirgimai yra kaulų galų, užsibaigiančių sąnariais, osteoporozės išdava.

17. Arterinė hipertonija arba padidintas kraujospūdis.

     Pirmiausia ką rekomenduoja daktarai –mažinti druskos kiekį maiste. Atsiminkite karves. Pirmiausia, ką fermeris deda joms į maistą – tai gabalėli druskos. Jeigu to nedarytų – fermeris prarastų sveiką nuovoką nuo iš veterinaro užplūdusių sąskaitų. O mus verčia patikėti, kad druska nereikalinga, kad užtenka to kiekio, kurį gauname valgydami salotas. Situacija: gydytojas, miręs 58 metų, įtikinėdavo jus „nevalgyti druskos, nevartoti sviesto“, o tie, kas išgyveno 120 metų, valgė ir druską, ir sviestą. Pasirinkite patys. Aš paėmiau kontrolinę 5 000 žmonių su padidintu kraujospūdžiu grupę ir dvigubai padidinau jų per dieną suvartojamą kalcio normą. Po 6 savaičių eksperimentą nutraukiau, nes 85 % šios grupės žmonių kraujospūdis normalizavosi vien padvigubinus suvartojamo kalcio kiekį.

18. Mėšlungis.

     PMS. Visais be išimčių atvejais – tai kalcio deficitas. Po menstruacinis sindromas – emocinės–fizinės savijautos pablogėjimai. Bandomosioms moterims pasiūlyta padvigubinti suvartojamo kalcio normą. Po to 85 % emociniu ir fizinių simptomų dingo.

19. Juosmens skausmai.

     85% žmonių skundžiasi nugaros skausmais, nepriklausomai nuo to ar jie sėdi prie kompiuterio, dirba krovikais, ar vairuoja autobusus. Skausmai juosmenyje – tai stuburo osteoporozė, nepriklausomai nuo to ar yra problemų su stuburo diskais ar ne. Jeigu diskui nėra ant ko laikytis, stuburas plonėja, lūžta, ypač, jeigu jums dar trūksta ir vario.

20. Diabetas.

     Tai trečia iš eilės JAV suaugusių žmonių mirtingumo priežastis. Liga būna su įvairiomis komplikacijomis, įskaitant apakimą, kepenų veiklos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių įvairias ligas. Jeigu jūs sergate diabetu, bet kokiu atveju jūs gyvensite trumpiau, nei be diabeto. 1957 metais veterinarijoje jau žinojome, kad mineralų chromo ir vanadžio pagalba galima ne tik apsisaugoti nuo diabeto, bet ir išsigydyti nuo jo. Vankuverio universiteto duomenimis tik vienas vanadis gali pakeisti insuliną suaugusiems diabetikams. Aišku, visas insulinas iš karto nepakeičiamas. Daugeliui žmonių šis procesas tęsiasi 4–6 mėnesius, t.y. laipsniškas procesas, kurio metu vartojamas padidintas chromo ir vanadžio kiekis. Ir aš matau, kaip tai padeda šimtams žmonių. Ir aš manau, kad tai yra nusikaltimas. Nes jei jūs užklaustumėt "Hills Packing" kompanijos gaminančios šunų maistą, ir kitus "Science Diet" produktus gyvūnams, kiek mineralų yra jų gaminamame šunų maiste? Jie atsakytų apie – 40 mineralų. Jei paklaustumėte "Ralston Purina", kurie gamina maistą laboratorinėms žiurkėms, jie atsakytų – 28 mineralai. Bet kuriam iš čia sėdinčių duosiu 100 dolerių, jei ras man parduotuvėje kūdikių maistelio, kuriame būtų daugiau nei 11 mineralų. Šunys gauna 40 mineralų, todėl Mike Murphy visiškai teisus: "Šuo niekada nesijaus blogai", nes jo maisto dėžutėje yra visi būtini vitaminai ir mineralai.

       Taigi šunims – 40, žiurkėms – 28, žmonių kūdikiams – 11 mineralų(!)

       Būtų gerai, jei man pavyktų įtikinti jus pačius vartoti mineralinius maisto papildus, kurių jūs nerasite maiste, ypač maiste, kuris yra dėžutėse, buteliuose ar kitaip supakuotas. Būtų, labai gerai, jeigu man pavyktų įtikinti jus pačius vartoti mineralinius maisto priedus, o ne tikėtis, kad jų pakankamai gausite su maistu.

       Yra trys skirtingi mineralų tipai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

       I tipas – "akmeniniai" mineralai. Tai tokie, kurie gaunami pagrindinai iš akmeninių uolienų. Organizmo jie pasisavinami tik iki 8 – 12 %. O sulaukus 25 – 30 metų, tik 3 – 5 %. Labai blogai, jeigu jūs vartojant kalcio tabletes, kuriose jis yra paprastas akmeninis mineralas. Tokiu atveju jums, norint gauti pakankamą kalcio kiekį, reikėtų suvalgyti po 90 tokių tablečių per dieną – tris kartus per dieną po 30 tablečių! Ir neužmirškite apie kitus 59 mineralus.

       Šeštajame dešimtmetyje žemės ūkyje imta naudoti „keleided“ – mineralus. Tai II tipas – akmeniniai mineralai su amino rūgštimis, proteinais arba enzimais, apgaubiančiais mineralo atomą. Tokia sudėtis apie 40% padidina mineralų įsisavinimą. Todėl maisto pramonė griebėsi šios idėjos.

       III tipas — koloidiniai mineralai. Juos organizmas absorbuoja geriausiai. O juk mus labiausiai domina būtent absorbcija – įsiurbimas. Koloidiniai mineralai pasisavinami iki 98 %, kas 2,5 karto daugiau už „keleided“ mineralus ir 10 kartų daugiau už akmens mineralus. Koloidiniai mineralai paprastai būna skystyje, labai mažų dalelyčių pavidalu. Tos mineralų dalelytės 7 000 kartų mažesnės už raudonąjį kraujo kūnelį – eritrocitą. Kiekviena mineralo dalelė turi neigiamą elektrinį krūvį, o žarnyno paviršius įsielektrinęs teigiamai. Susidaro elektrinis laukas, pritraukiantis tuos mineralus prie žarnyno sienelių. Tai įgalina organizmui paimti 98 % mineralų. Augalai atlieka labai įdomų vaidmenį koloidinių mineralų susidarymo procese. Savo audiniuose augalai paverčia akmens mineralus koloidiniais. Valgydami augalus, mes kaupiame koloidinius mineralus savo organizme ir panaudojame juos. Tačiau, jei mūsų dirvoje nėra akmeninių mineralų, jų nėra ir mūsų valgomuosiuose augaluose.

       Visi ilgaamžiai, kurie gyveno virš 120 metų, turi daug bendro. Jie visi gyvena aukščiau nei 8000 – 14000 pėdų (2500 – 4300metrų) virš jūros lygio. Pas juos kritulių būna mažiau nei 2 coliai (5 cm) per metus arba iš viso nelyja ir nesninga. Tai labai, labai sausi regionai. Bet iš kur jie gauna vandens gėrimui ir žemės derliui? Iš tirpstančio kalnų sniego. Vanduo, tekantis iš po kalnų ledo ne toks švarus ir skaidrus, kaip geizerių vanduo – jis balzganai gelsvas arba balzganai žydras. Jame yra nuo 60 iki 72 mineralų. Tibete tokį vandenį vadina ledo pienu. Vietiniai gyventojai ne tik geria tą vandenį, gaudami 8–12 % juose esančių mineralų, bet ir laisto juo savo augalus metai iš metų derlius po derliaus, karta iš kartos. Ir taip jau 2,5 – 5 tūkstančiai metų. Ir jie neserga diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu, artritu, osteoporoze, vėžiu, katarakta, glaukoma. Ten nėra apsigimimų, nėra kalėjimų, nėra narkomanų, nėra gydytojų ir jie gyvena 120 –147 metus be jokių ligų. Kaip manote, – ar mūsų organizmui svarbūs tie koloidiniai mineralai?

Ir atsiminkite kiekvieną kartą, kada jūs vieną dieną nesuvartojate mineralų, jūs sutrumpinate savo sveiką gyvenimą keliom valandom, o kartais gal ir keliom dienom.

 Išskiriamos kelios žmogaus mitybos šalininkų grupės:

mėsaėdžiai - kai pagrindinė maisto dalis yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai;

žolėdžiai, (vegetarai, veganai) teikia prioritetą daržovėms, vaisiams bei kitokiam augalinės kilmės maistui;

Laikantis tokios mitybos būtina papildomai gerti maisto papildus su vitaminais ir mineralais, nes pvz.: žmogaus organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų, pavyzdžiui mėsos, negu iš augalinių.

visaėdžiai - valgo viską, ko tik širdelė geidžia;

žaliaėdžiai - taip pat valgo viską, bet tik žalią, termiškai neapdorotą, be jokio gamybinio proceso įsikišimo, maistą.

Perėjimas prie šios mitybos yra ilgas ir nuoseklus. Žalios mėsos ar kiaušino baltymų įsisavinimas yra labai sunkus, dėl žmogaus virškinimo ypatumų.

Mėsa ar daržovės?

Žmogus turi tik vienos kameros skrandį, o žarnos ilgis tik 7 metrai, o žoleėdžių, pvz. karvės skrandis 4 kamerų, o žarnų ilgis net 18 metrų. Visi žolėdžiai turi dvigubo virškinimo sistemą, t.y. atrajoja ir dar kartą virškiina. Dar galima pridurti, kad maistą virškina ne fermentai, o mikrobai. Net žmogaus išmatų masę 80 procentų sudaro mikrobai. O fermentai tik perneša reikiamas medžiagas per žarnyno sienelę į kraują. Krauju keliauja į kepenis, po to į ląsteles.

Žolę (celiuliozę) virškina tik žolėdžiai. Jų skrandyje yra specialūs mikrobai, kurie (žolę) celiuliozę paverčia riebalais, baltymu ir kt..

Taigi žolėdžiai, mėsėdžiai ir visaėdžiai turi skirtingą mitybos meniu.

Žmogus nevirškina žolės (celiuliozės). Be mėsos išgyventi gali tik viena karta, vyrai gali tapti aseksualiais, o moterys negalės išnešioti palikuonių.

ruošiama daugiau info.

Moters nėštumas yra gyvenimo etapas, kurio metu vyksta labai daug įvairių pokyčių jos organizme. Tai metas, kuomet ypač svarbu tinkamai pasirūpinti imunine sistema.

Imuniteto stiprinimas nėštumo metu

Moters nėštumas atneša daug ir didelių pokyčių. Kartu su artėjančiais motinystės džiaugsmais tenka susidurti ir su suapvalėjusiomis kūno formomis, pakitusia medžiagų apykaita bei hormonų pusiausvyra.

Nėščiosios mitybągalima išskirti kaip vienąsvarbiausių aspektų, nes šiuo periodu maistingąsias medžiagas įsisavina ne tik mama, bet ir įsčiose augantis kūdikis. Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus, ne monotoniškas ir sveikas. Nėštumo metu moteriai reikia tik apie 300 kalorijų daugiau nei įprastai, todėl nederėtų persivalgyti ar stengtis valgyti už du. Visgi mityba turi būti reguliari – 5-6 kartai per dieną.

Stenkitės vartoti daugiau daržovių, saulėgrąžų, sezamų sėklų, greipfrutų sėklų ekstraktą.Ypač naudinga yra žuvis, kurioje gausu omega 3 rūgščių. Vartokite daugiau pieno produktų, kiaušinių. Būtinos organizmui geležies, kuri mažina mažakraujystės riziką, galima pasisavinti iš gyvulinės kilmės produktų.Taip pat imunitetą galite sustiprinti įvairiais maisto papildais. Galima išskirti ekologišką greipfrutų sėklų ekstraktą „Citroplus“, kuriame esantys bioflavonoidai ir vitaminas C yra stiprūs antioksidantai. Jie pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, dalyvauja įvairių svarbių medžiagų sintezėje organizme (hormonų, karnitino). Svarbu tai, kad preparatas yra saugus ir jį galima vartoti nėštumo metu.

Taip pat patariama išgerti apie 2 litrus skysčių, kurie padės mažinti kraujospūdį, sumažins vidurių užkietėjimą. Rekomenduojama vartoti vandenį, arbatą ar šviežiai spaustas vaisių sultis.

Ko reikėtų vengti?

Visgi ne visi produktai yra tinkami būsimoms mamytėms. Atidžiai derėtų rinktis šviežius sūrius, varškę nepasterizuotą pieną. Taip pat derėtų vengti įvairių vyniotinių, rūkytų dešrų, rūpestingai pirkti žalią mėsą.

Ypač atidžiai reikia rinktis jūros gėrybes. Termiškai neapdorotose jūrų gėrybėse, tokiose kaip sušiai ar austrės, gali pasitaikyti bakterijų, kurios gali pakenkti. Taip pat derėtų vengti egzotiško maisto, kurio nesate pratę valgyti iki nėštumo.

Nėštumo metu tokiaissaldumynais kaip tortai, spurgos ar ledai derėtų mėgautis rečiau, tik ypatingomis progomis.

Žinoma, nėštumo metu būtina visiškai atsisakyti alkoholio. Taip pat derėtų vengti ar bent jau sumažinti ir išgeriamos kavos kiekius, kurios didelės dozės gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti vaisiui.

Visų mobilaus ryšio įrenginių spinduliuojamos aukšto dažnio bangos kenkia biologiniam organizmui.

        Kalbant apie mobiliuosius telefonus dar reikia nepamiršti mob. tinklų ryšį užtikrinančių antenų-retransliatorių, sumontuotų ant namų stogų ar stulpų, radarų, skenerių, įvarių elektroninių technologijų, kompiuterių, kitų belaidžio ryšio sistemų, kosminių palidovų, pvz.: GPS - 500 W (vatai),  radijo ir televizijos stočių transliarotių šaltinių, kurių galia yra nuo 100 W iki 100 kilovatų (100.000 W) ir daugiau, o mobiliųjų telefonų galingumas (tik) – 1–2 vatai.

        Kaip ten bebūtų, jei galime nors keliais procentais sumažinti aukšto dažnio spinduliuotę, štai keli patarimai:
        * Nebūkite arti mobiliųjų telefonų, jų įkrovimo metu.
        * Kalbant geriausia naudoti laisvų rankų funkciją ar įrangą, laidines ar "bluetooth" ausines; jei nėra tokios galimybės, tai bent jau laikyti mobilųjį telefoną prie kairės ausies ir kalbėti kuo trumpiau.
        * Numerio rikimo, sujungimo ir pokalbio baigimo metu laikyti telefoną bent per ištiestos rankos atstumą nuo galvos ir kitų gyvybiškai svarbių organų.
        * Nenaudokite mobiliojo telefono, kai įkrovimo indikatoriuje yra tik viena padala, nes šiuo atveju telefono radiacijos lygis bus 1000 kartų didesnis.
        * Stenkitės kalbėti atvirose vietose, kur yra geras ryšys, - taip telefonas spinduliuos mažiau - jam nebus poreikio užtikrinti geresnį ryšį;
        * Nekalbėkite važiavimo metu: telefonas kiekvienu prastesnio ryšio momentu "ieškos" geresnio ryšio, registruosis prie kitų retransliatorių, spinduliuodamas didelį kiekį aukšto dažnio bangų. Net pasyvioje būsenoje vyksta ryšio skenavimas ir persiregistravimas;
        *neįrenginėti namie internetinio belaidžio ryšio miegamoje patalpoje, ar prie darbo stalo;
        *vėdinti darbo ir poilsio patalpas. Dėl dirvožemyje esančio radžio gyvenamosiose patalpose vidutinė spinduliuotės dozė per metus yra maždaug 2 mSv.

Nusiskundimai:

"Sveiki,

Man 21 metai ir jau koki pora metu vargstu manyciau su tokia pat problema, per juosmeni skauda stubura, atsisedus sunku atsistoti, o kai atsistoji kokia minute vargstu kol issitiesiu ir dar kokia minute vargstu kol pradedu galet vaiksciot, stuburo skausmas sukausto visus mano judesius, o man dar tik 21 neseniai suejo. Šiaip ir pieno produktus vartoju, (pieno i diena koki litra isgeriu), ir darzoves ir vaisius valgau , ir mesa valgau beveik kasdien nes be jos nelabai galiu :) Šiuo metu esu Norvegijoj, dirbu sunku darba, kur reikia sveikos nugaros...."

"Man virš 40m. esu "sovietinio auklėjimo" atstovas: "valgyk viską kartu - bus sočiau", jei nori būti sveikas ir turėti stiprius dantis - gerk pieną" - tai pagrindiniai mitybos principai, kuriais mūsų karta buvo maitinama. Ryte vakare vietoj vandens gerdavau pieną, Vasarą kaime per dieną jo išgerdavau kartais apie 3 litrus, grietinę, varškę kapodavau su cukrum ir medum vietoj deserto, pusryčių ir vakarienės. Tačiau tik laikas gali tiksliai pasakyti, ar tie principai teisingi. Gaila pripažinti, bet jei tai būtų tiesa, turėčiau dabar arkliškai stiprius dantis, - deje, tokiais negaliu pasigirti. Turiu traškantį kaklą, problematišką stuburą, ant kairės pedos sanario dideles kremzlines ataugas neti plika akimi matomas ir labai skausmingas.

Patarimas:

Yra labai paplitusi problema - metabolizmo sutrikimas. Padidėjęs organizmo užrūgštinimas.
Vandenilio jonai iš kaulų išstumia kalcį, kuris kaupiasi ataugų pavidalu ant kaulų, dirgina nervus ir skauda. Dėl padidėjusio rūgštingumo pablogėja ir kremzlinio audinio (sąnarių) maitinimas, raiščiai pasidaro neelastingi.
Reikia daugiau vartoti organizmą šarminančių maisto produktų: daržovių, vaisių. ankštinių bei grūdinių kultūrų.

 Jei norite nebeturėti problemų su kaulais ir traškančiais sanariais - nustokite gerti pieną ir vartoti pieno produktus. Tai mitas, kad pienas kalcio šaltinis. Jame gal ir yra kalcio, bet jis nepasisavinamas ir eina per organzmą tranzitu, tuo labiau dar paimdamas organizmo kalcį iš kaulų. Jis reikalingas pieno virškinimui (tiksliau jo sutraukimui į neįsisavinamą varškę ir pašalinimui iš organizmo). Jums jau du dešimtmečiai, o naudojate kūdikių maistą. Nei vienas gyvūnas išaugęs iš kūdikio amžiaus daugiau nevartoja pieno (nes kartu su kudikyste išnyksta jį virškinantis fermentas - laktazė).

Mėsa - tokio pat tankumo medžiaga, kaip ir jūs pats. Ją suvirškinti jūsų organizmas naudoja daugiau energijos nei jos gauna iš mėsos. Mėsa rūgština organizmą, o organizmo viduje vyrauja šarminė terpė. Visi gyvulinės kilmės produktai - rūgštinai. Rūgšti terpė palanki virusams, bakterijoms daugintis ir plisti. Pastebėta tiesioginė priklausomybe tarp mėsos vartojimo ir vėžio atvėjų.

Nenoriu nieko gazdinti ir tikiu, kad kiekvienas renkasi tai, kas jam labiausiai tinka ir patinka, bet pasidomėti tokia informacija gal ir paskatins ką nors susimąstyti.

Kodėl karvės pienas netinkamas žmogaus maistui

Visi žolėdžiai turi dvipakopę virškinimo sistemą - žmogus - vienpakopę;

Karvės skrandis 4 kamerų, o žarnų ilgis 18 metrų, o žmogus turi tik vienos kameros skrandį, o žarnos ilgis tik 7 metrai.

Žolėdžių kūno bazinė temperatūra 38,4 °C–39 °C, - žmogaus 36.6 °C. Tokioje aukštesnėje temperatūrone visi virškinimo, skaidymo cheminiai procesai vyksta greičiau ir pilniau.

Laktozės skaidymo funkcija budinga tik žindymo perijodu, Po atjunkimo ši savybe išnyksta.

  Suaugę žinduoliai nevartoja pieno nes jo negauna? Taip pat normaliomis sąlygomis gamtoje neivienas gyvis neminta kitos rūšies žinduolio pienu. Manau, jei jo reikėtu, gamta tuo pasirūpintu. Deje, vos tik jaunikliams išdygsta "pieniniai dantukai", motinos tuoj pat atjunkina savo mažylius ir pratina maitintis jiems įprastu maistu.

Žmogus, sukultūrinęs karvę - sau svetimą ir negiminingą gyvūnų rūšį, priprato lepintis ne jam skirtu produktu, turtingu baltymais ir riebalais bei kitomis bioaktyviomis medžiagomis, skirtomis veršelio ragams ir nagams vystytis bei jo imunitetui susidaryti.
Tarkime, kad žmogus išlavino savo gebėjimus priešintis gamtai ir jo fermento veikla "nebeužgęsta". Bet to fermento veikimo pasekoje, pienas tik sutraukiamas į "varškę", kuri toliau sunkai skaidoma. O jei dar į tą "varškę" įklimpsta kiti su pienu suvartoti produktai, tai pasunkėja ir jų virškinimas.
Kiekvienam duota laisvė rinktis. Mes tuo ir tesiskiriame - pasirinkimais.

 Kontraargumentai:

       Stiprūs, stori ir vešlūs plaukai, bei sveiki, kieti, tvirti nagai ir dantys - tai sveiko žmogaus vizitinė kortelė. Žmogus, turintis tokius sveikus plaukus ir nagus, gali visiškai nesibaiminti kaulų retėjimo, trupėjimo, kremzlinio audinio susidėvėjimo, artrito, ar panašių sutrikimu bei negalavimų. Mat šių organų sudėtis yra ta pati. T. y., jei jūsų nagai minkšti ar trapūs, lūžinėja ar "žydi", jei plaukai ploni, sausi, o jų galai skilinėja, tas pats vyksta ir su jūsų kaulais. Jie yra trapūs, struktūrinės pertvarėlės plonos ir silpnos, o kremzlinis audinys sausas ir tendencingai plonėjantis.

       Plaukų ir nagų struktūrą, beje, kaip ir bendrą žmogaus sveikatą stipriai įtakoja genai, hormonai - tai, ką žmogus paveldi iš tėvų. Tačiau tolimesnis žmogaus sveikatos likimas priklauso tik nuo jo paties - t.y. nuo to, ką jis valgo ir geria, kokioje aplinkoje gyvena, koks jo poilsis, kokia jo (savęs) priežiūra ir higiena. Viskas.

       Kiekvieną dieną su vandeniu ir maistu žmogus privalo gauti 90 maisto elementų: 60 mineralų (mikro ir makro elementų), 16 vitaminų, 12 aminorūgščių, 3 riebalines rūgštis. Visą tai derinant su sveiku fiziniu aktyvumu, mityba, teisingu kvėpavimu bei dienos rėžimu, žmogaus amžius paprastai siekia iki 90-120 sveiko, pilnaverčio gyvenimo metų.

      Salone kartą per savaitę organizuojama sveikatos diagnostika - kraujo, šlapimo, kaulų tyrimai ir kita. Norintiems per 30 min. gauti išsamią sveikatos analizę kviečiame registruotis telefonu 8614 62919.

Riebalai

Riebalai (lipidai) - viena pagrindinių maistinių medžiagų, kuri įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalų būtinai žmogus turi gauti su maistu. Jie yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia geras juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, o tuo pačiu atitolina alkio jausmą. Riebalai aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais - A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Be to, aprūpina organizmą sterinais, steroidais, fosfolipidais. Riebalai yra biologiškai aktyvių medžiagų - prostaglandinų, tromboksanų, prostaciklinų ir kt. pirmtakai.

Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys esti sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Jų savybės ir funkcijos organizme yra skirtingos. Sočiosios riebalų rūgštys - palmitino ir stearino, mononesočiosios - oleino, polinesočiosios - linolo, linoleno, arachido ir kt. Sočiosios riebalų rūgštys suteikia riebalams standumą, nes jų lydymosi temperatūra yra (40-50)° C. Gyvūniniuose riebaluose sočiųjų riebalų rūgščių paprastai yra daugiau, negu augaliniuose. Augaliniuose riebaluose - aliejuose yra didesni polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai. Su riebalais žmogus turi gauti polinesočiąsias linolo ir linolero riebiąsias rūgštis, nes žmogaus organizmas jų visiškai nesintetina. Riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Pvz. augančiam organizmui linolio rūgšties reikia santykinai daugiau, negu suaugusiam žmogui. Labai svarbus polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį 0,5 - 1. Tačiau, kaip rodo Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys, šis santykis daugeliu atvejų yra 0,3, tik pavieniais atvejais atitinka PSO rekomendacijas.

Su augaliniais riebalais žmogus gauna fitosterinų. Vienas iš jų - betasitosterinas pasižymi hipocholesterineminiu veikimu - mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Tiek su augaliniais, tiek su gyvūniniais riebalais gauname fosfolipidų, būtinų įvairioms organizmo struktūroms. Fosfolipidai taip pat pasižymi lipotropiniu veikimu. Su gyvūniniais riebalais žmogus gauna cholesterolio, pasižyminčio širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi skatinančiu poveikiu. Cholesterolio daug randama kiaušinio trynyje, svieste, lašiniuose, fermentiniuose sūriuose ir kt.