Rodomi įrašai pagal žymę: sveikata

Mirę daktarai nemeluoja   

 

Dead Doctors Dont lie

 

 

Išversta laikantis autoriaus leksikos 1998 m.

Daktaras Joel D.Wallach

Labai populiarus Amerikoje. 1991m. buvo nominuotas Nobelio premijai.

Tai ką jūs čia perskaitysite, gali pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų nuomonę apie sveikatą ir šiuolaikinę mediciną.
Taigi - gali ir radikaliai pakeisti jūsų ir jūsų artimųjų likimus.

 

 

       Ištraukos iš paskaitos:

       "... Tyrinėdamas žmonių ir gyvūnų mirties priežastis, aš padariau 17500 skrodimų ir priėjau štai kokią išvadą: "Kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų deficito..."

       "...didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio..."

      "... Juokingiausia šios istorijos dalis susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. Jis paskelbė vištos kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus vaistinėse, už pinigus..."

       "...Daktaras Cartright turėjo mokslinį laipsnį, bet jo šlapimas buvo pigus (t.y. negėrė vitaminų. aut.pastaba), ir jis mirė nuo ligos, nuo kurios nemiršta kalakutės..."

     "...Šiandien vidutinis amerikiečių amžius 75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų, – nestudijuokite medicinos mokyklose."

       Daktaro Joel D.Wallach informacija wikipedia.org neseniai buvo panaikinta.

 

 

MAN LABAI MALONU SU JUMIS SUSITIKTI


       Aš išaugau fermoje, Sant Louis grafystės vakaruose. Penkiasdešimtais metais mes pradėjome nuo mėsinių karvių auginimo. Jeigu jūs nors kiek susipažinę su naminių gyvulių auginimu, jūs tikriausiai žinote, kad vienintelis kelias užsidirbti pinigų žemės ūkyje — tai patiems užsiauginti kukurūzus, sojos pupeles, šieną. Malūne mums sumaldavo kukurūzus, pupeles ir šieną, pridėdavo ten dar daugybę vitaminų ir mineralų. Taip mes ruošėme pašarus karvėms.1 Po šešių mėnesių tas karves buvo galima jau parduoti. Prieš parduodami, mes atrinkdavome pačias geriausias karves ir pasilikdavome jas sau.
       Įdomiausia, kad taip rūpindamiesi karvėmis, mes patys nevartojome jokių mineralų nei vitaminų, o juk mes buvome jauni ir norėjome gyventi 100 metų be jokių skausmų ir negalavimų. Man visa tai taip rūpėjo, kad aš paklausiau savo tėvo: „Kodėl mes sau nedarome to, ką darome karvėms?“ Tėvas pasakė, kad aš turėčiau vertinti tai, kad kasdien gaunu valgyti fermoje užaugintų šviežių produktų, ir neuždavinėti nereikalingų klausimų… Vėliau aš įstojau į žemės ūkio mokyklą ir, apsigynęs mokslini laipsnį, tapau gyvulininkystės ir augalininkystės specialistu. Po to aš išvykau į Afriką, kur man pavyko įgyvendinti paauglystės dienų svajonę – dirbti kartu su didžiu žmogumi – Mauru Parkinsu.
       Po dviejų metų mane pakvietė dirbti Sant Louiso zoologijos sode veterinaru, atliekančiu zoologijos sode mirusių gyvūnų skrodimus. Aišku, skrodimus man teko daryti ne tik tame zoologijos sode, bet ir beveik visoje Amerikoje mirusiems gyvūnams. Be to aš turėjau ir rasti bei stebėti aplinkos užterštumui labai jautrius gyvūnus, kadangi šeštojo dešimtmečio pradžioje niekas nieko rimčiau nežinojo apie ekologines problemas ir katastrofas.
       Taigi, tyrinėdamas žmonių ir gyvūnų mirties priežastis, aš padariau 17 500 skrodimų ir priėjau štai prie kokios išvados:
kiekvienas savo mirtimi miręs gyvūnas ar žmogus miršta nuo nepilnaverčio maisto, tai yra nuo maisto medžiagų deficito…“

       Cheminių ir biocheminių tyrimų rezultatai labai tiksliai rodo, kad natūrali mirtis ateina dėl neteisingo maitinimosi. Tai mane taip sukrėtė ,;kad aš vėl grįžau prie istorijos su karvėmis. Aš parašiau 75 mokslinius darbus ir straipsnius, 8 vadovėlius ir vieną knygą medicinos studentams, mano straipsniai buvo spausdinami l 700 laikraščių ir žurnalų, aš dalyvavau televizijos laidose ir … kur aš tik nedalyvavau. Bet tada, šeštajame dešimtmetyje mano darbai apie mitybą mažai ką jaudino. Teko grįžti prie mokslo ir tapti gydytoju. Tai man leido panaudoti visas ankščiau įgytas žinias apie mitybą. Ir tai suveikė. 15 metų Oregono valstijoje aš užsiiminėjau gydytojo praktika. Šiandien aš noriu pasidalinti su jumis savo žiniomis ir išvadomis, gautomis per tuos metus.
       Ir jeigu jūs iš čia išsinešite bent 10% to, ką išgirsite, – jūs apsisaugosite nuo daugelių nemalonumų, kančių, sutaupysite daugybę pinigų ir daugeliu metų prailginsite savo gyvenimą. Jūs neturite jokių galimybių tai pasiekti, t.y. gauti papildomų savo gyvenimo metų, pasiekti savo genetinio potencialo šiaip sau, be jokių asmeninių pastangų. Dabar pasakysiu jums svarbų dalyką: žmogaus genetinis gyvenimo trukmės potencialas šiandien sudaro 120 – 140 metų. Šiuo metu galima rasti tik 5 tautas Rytuose, Tibete ir vakarų Kinijoje, kurių atstovai išgyvena iki 120-140 metų.

 

Ilgaamžiškumas

       Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais paaiškėjo, kad yra bent penki mineralai padedantys dvigubai pailginti amžių. Aš jau kalbėjau – mums būtini 90 maisto elementų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 amino rūgščių, 3 riebalinės rūgštys. Ir mums labai pasisekė, kad augalai sugeba gaminti mums reikalingas amino rūgštis, vitaminus ir riebalines rūgštis. Augalai tai sugeba. Ir mums būtina maistui naudoti bent 15-20 augalinių komponentų per dieną, teisingai juos derinant, kad galėtume gauti tuos būtinus 90 elementų. Teoriškai tai įmanoma, bet daugelis žmonių taip nedaro. Dauguma žmonių mano, kad jeigu jie suvalgė truputį keptų bulvių, tai jie jau patenkino dienos daržovių suvalgymo normą. Taigi, nedaugelis iš mūsų gauname reikiamą kiekį vitaminų, amino rūgščių ir riebalinių rūgščių su maistu. Todėl, jeigu jums brangi jūsų sveikata ir gyvybė jūs turite patys tuo pasirūpinti, – be to gyventi sveikam bent 120 metų neįmanoma.
       Pagal turimus duomenis, seniausias žmogus buvo daktaras Li iš Kinijos, gimęs Tibete. Kai jam buvo 150 metų, jis gavo Kinijos imperatoriškosios valdžios ypatingą sertifikatą, patvirtinantį jo amžių ir gimimo datą- 1677 metus. Kas kiekvienus sekančius penkiasdešimt metų jis gaudavo eilinį panašų raštą. Dokumentai lluw§vt, kad jis mirė sulaukęs 256 metų. Kai jis mirė 1933 metais, apie jį rašė daugelis didžiausių laikraščių, pateikdami gana rimtus tai patvirtinančius dokumentus.
       Rytų Pakistane gyveno žmonių grupė, kuriuos vadino -dieviniais. Jie pagarsėjo kaip ilgaamžiai išgyvendavo po 120 – 140 metų. Buvusioje SSRS gruzinai, armėnai, azerbaidžaniečiai, abchazai, vartojantys rauginto pieno produktus, išgyvena gerai išsilaikydami iki 120-140 metų.
       National geographic“ 1973 metų sausio numeryje buvo straipsnis apie žmones, išgyvenusius virš 100 metų. Medžiaga buvo iliustruota puikiomis nuotraukomis. Iš tų daugelio aprašymų man ypač įsiminė trys:
       Vienoje nufotografuota 136 metų moteris, sėdinti fotelyje, rūkanti kubietišką cigarą, gerianti degtinę, dalyvaujanti baliuje. Ji puikiai linksminosi senelių namuose, o ne gulėjo lovoje. Sulaukusi 136 metų ji džiaugėsi gyvenimu.
       Kitoje nuotraukoje – dvi sutuoktinių poros, švenčiančios 100-ąsias ir 115-ąsias savo bendro gyvenimo metines.
       Trečioje nuotraukoje mačiau vyriškį, Armėnijos kalnuose renkantį arbatą ir klausantį nedidelio tranzistorinio radijo imtuvo. Pagal įrašus jo dokumentuose – gimimo datą krikšto datą duomenis apie jo vaikus, -jam buvo 167 metai ir tuo metu jis buvo seniausias planetos gyventojas.
       Vakarų pusrutulyje savo ilgaamžiais garsūs indėnai -Vilkabandai ir žymieji Ekvadoro gyventojai gyvenę Anduose, pietrytinėje Peru dalyje, o taip pat Titi-Kaka ir Maču-Pikču gentys. Seniausios Titi-Kaka genties atstovai gyvena iki 120 metų.
       Amerikietė Margaret Pič iš Virdžinijos valstijos, įrašyta į Gineso rekordų knygą kaip seniausia amerikietė, mirė 115 metų amžiaus, nuo nepakankamos mitybos. Tiksliau, ji mirė nuo komplikacijų po griuvimo. Kas pasakys, nuo ko ji galėjo mirti?.. Teisingai, nuo osteoporozės. Išgyvenusi 115 metų moteris mirė nuo kalcio trukumo organizme. Ji neturėjo širdies kraujagyslių problemų, vėžio ar diabeto, bet nugriuvo ir po trijų savaičių ji mirė, nes jos organizme trūko kalcio. Štai kas dar įdomu: jos dukra papasakojo, kad prieš mirti motiną labai traukė saldumynai.! Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio.
       Vienoje iš trečio pasaulio šalių, Nigerijoje, Bauė genties vadas mirė sulaukęs 126 metų. Viena iš daugelio jo žmonų per laidotuves gyrėsi, kad visi jos vyro dantys buvo sveiki, – o tai reiškė, kad ir visi kiti jo organai pilnai atliko savo funkcijas.
       Vienas vyriškis iš Sirijos mirė 1993 metais, išgyvenęs 133 metus. Jis įrašytas į Gineso rekordų knygą ne todėl, kad jam buvo 133 metai – daugelis sulaukė tokio amžiaus. Ir ne todėl, kad būdamas 80-metis jis vedė ketvirtą kartą o todėl, kad virš 80 metų amžiaus jis dar tapo devynių vaikų tėvu. Amžiaus skirtumas tarp visų šių vaikų buvo daugiau kaip du metai. Į Gineso rekordų knygą jį įrašė dėl to, kad šis gamybos didvyris vaikus „gamino“ ir būdamas virš 100 metų. Taigi, ponai, nenusiminkite -jūs dar turite viltį!

DABAR TRUPUTIS MOKSLO

       1993, metų lapkritį Arizonoje buvo atliktas įdomus eksperimentas:
       Trys poros pragyveno izoliacijoje tris metus. Ten jie valgė sveiką pačių užaugintą maistą, kvėpavo švariu, išvalytu oru ir gėrė šaltinio vandenį. Juos ištyrę medikai-gerontologai visus kraujo tyrimų, kitų gyvenimiškai svarbių rodiklių duomenis įvedė į kompiuterį, kuris pateikė prognozę, kad jeigu tie žmonės ir toliau gyvens tokiomis sąlygomis, tai jie gali gyventi iki 165 metų. Tai tik įrodo, kad gyventi 120 – 140 metų visiškai įmanoma.
       Šiandien vidutinis amerikiečių amžius 75,5 metų, o vidutinis gydytojų amžius 58 metai. Jeigu jūs norite išsikovoti 20 statistinių gyvenimo metų, – nestudijuokite medicinos mokyklose.
       Yra du pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia padaryti, norint ilgai gyventi.
       Jeigu jūs tikrai norite gyventi 100 - 140 metų – atsiminkite:
      
- pirmiausia, reikia vengti pavojų, neužlipti ant minų, t.y. vengti nereikalingų ir beprasmių pavojų. Aišku, jeigu žaisite rusišką ruletę, rūkysite, gersite alkoholį, išbėgsite piko valandą į vidurį greitkelio, – kažin ar gyvensite 120 metų. Visa tai skamba gal ir juokingai, bet tūkstančiai žmonių per anksti miršta būtent dėl to, kad daro panašias kvailystes. Todėl pagalvokite: ten, kur įmanoma, reikia saugotis ir vengti pavojų, t.y. jei jūs galite išvengti ligos, ypač nepagydomos, – jūs turite būtinai ta galimybe pasinaudoti;

       - antra, jūs turite daryti tik tai, kas naudinga. Jums reikia 90 maisto priedų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 pagrindinių amino rūgščių ir baltymų, ir 3 pagrindinių riebalinių rūgščių. 90 maisto priedų kasdieniniam racionui, priešingu atveju išsivystys ligos, kurias sukelia minėtų medžiagų trūkumas.
       Šiandien apie tai rašo laikraščiai, kalba per televiziją: visi apie tai žino, nes domisi sveikata, ilgu gyvenimu ir maisto priedais. Nepagalvokite, kad tai medikai prašo laikraštininkų apie tai kalbėti. Priešingai. Tai vyksta todėl, kad tokia informacija padeda geriau išplatinti laikraščius. 1992-04-06 žurnale „Time’‘ parašiau straipsnį. Tai buvo išsamus straipsnis apie tai, kad vitaminai gali nugalėti vėžį, širdies ir kraujagyslių ligas ir sulėtinti senėjimą. Šešių puslapių straipsnyje yra viena priešinga mintis, išsakyta gydytojo, kuriam aš uždaviau klausimą: „Kajus manote apie vitaminus ir mineralus, kaip maisto priedus?“ ir štai ką atsako tas gydytojas: „Vitaminų rijimas neduoda jokios naudos. Visi vitaminai, naudojami kaip maisto priedai, tik daro mūsų šlapimą daug brangesnį“. Išeitų, kad mes šlapinamės doleriais, jei vartojame vitaminus ir mineralus, t.y. paprasčiausiai veltui leidžiame pinigus vitaminams ir mineralams. Štai ką jis norėjo pasakyti.
       Bet štai ką aš turiu jums pasakyti po to, kai padariau 17 500 skrodimų: 14 500 gyvulių iš viso pasaulio ir 3 000 žmonių, ir pats visada norėjau būti sveikas. Turėdamas vaikų, anūkų ir proanūkių, – aš galiu konstatuoti, kad neinvestuodami į patį save, vitaminų ir mineralų pirkimui, jūs investuojate į mediciną, skiriate tuos pinigus gydytojų pragyvenimui pagerinti. Kaip tik mes stengiamės, kad gydytojai būtų turtingesni. Medicinai ir moksliniams tyrimams sveikatos apsaugos srityje išleidžiami milžiniški pinigai, bet medikai mažai ką išgydo. Jeigu mes žemės ūkyje, tiksliau gyvulininkystėje taikytume žmogišką medicinos sistemą- gyvulininkystė žlugtų. Bet jeigu jūs pasinaudosite gyvulininkystės medicinos sistema, kurią mes taikome gyvulininkystėje – 90 % medikų taps bedarbiais. Pasirinkite patys kaip norite gyventi.
       Kadangi mes per draudimą ir valstybės subsidijas išlaikom gydytojus, jie mums taip pat kai ką skolingi. Na, galėtų atsiųsti bent informacinius biuletenius apie naujausių medicinos tyrimų rezultatus…
       Gal kas nors iš jūsų gavo tokią informaciją nuo savo gydytojo? Ne?… Bet aš turiu daug informacijos, kurią jūs galėtumėte gauti. Noriu su jumis ja pasidalinti.


1. Skrandžio opa.

     Ar kas girdėjote, kad skrandžio žaizdos priežastimi yra stresas? Bet jau prieš 50-metį mes veterinarijoje žinojome, kad kiaulėms skrandžio žaizdas sukelia bakterijos. Negalėjome sau leisti daryti brangias kiaulės pilvo operacijas, o jei ir būtume galėję, tokia kiauliena būtų kainavusi 500 dolerių už kilogramą. Bet veterinarai žino, kad yra toks mineralas, vadinamas bismutu, kuris apsaugo nuo skrandžio žaizdų ir net išgydo jas be jokio chirurginio įsikišimo. Mes gydėme savo gyvulius bismutu, kitais mineralais ir tetraciklinu, ir toks gydymas kainavo apie 5 dolerius vienam gyvuliui. Tik 1994m. Amerikos nacionalinis sveikatos institutas padarė pranešimą, kad skrandžio žaizdas sukelia bakterijos, o ne stresai, ir kad jas "galima išgydyti derinant mineralą bismutą su tetraciklinu". Tie, kurie nežino, kas yra bismutas, turėtų užeiti į pirmą pasitaikiusią vaistinę ir nusipirkti už 3 dolerius buteliuką su rožinės spalvos turiniu, pavadintu „Pepto-bismor“. Taigi, vienas arbatinis šaukštelis per dieną - ir galima išgydyti žaizdas. Jūs vėl turite pasirinkimą: arba išsigydyti už 5 dolerius, arba leisti, kad jus supjaustytų. Rinkitės.

2. Vėžys.

1993m. Rugsėjo mėn. Bostono medicinos mokyklos nacionalinis onkologijos institutas paskelbė, kad stebint sergančius vėžiu ligonius nustatyta priešvėžinė dieta. Tyrimai buvo atliekami Kinijoje, kur, Henon provincijoje, buvo užregistruotas pats didžiausias sergamumas vėžiu. 5 metus buvo tiriami 29000 žmonių. Jiems buvo duodama dvigubai didesnė nei rekomenduojama dienos vitaminų ir mineralų norma. T.y., jei rekomenduojama dienos vitamino C norma yra 60mg, tai jie gaudavo 120mg per dieną. Dviem Nobelio premijom apdovanotas gydytojas Linus Pauling`as (1901-1994) kalbėjo, Linus pauling 1kad jeigu norite apsisaugoti nuo vėžio vitamino C pagalba, jūs turite naudoti jo po 10.000 mg per dieną!

Štai jums rezultatas - gydytojai, kurie su juo ginčijosi, jau iškeliavo iš šio pasaulio. O Lynus Paulingas toliau gyveno sau sveikas. (Kai buvo jam 93 metai, jis vis dar dirbo po 14 valandų per dieną, po 5 dienas per savaitę, gyveno rančoje Kalifornijoje, dėstė Kalifornijos universitete.)

Tik jūs galite pasirinkti: klausyti mirusių daktarų patarimų ar laikytis daktaro Paulingo nuomonės. Taigi, visiškai normalu vartoti dvigubą rekomenduojamą vitamino C normą - dvigubą vitamino A, cinko, o taip pat riboflaviną, molibdeną ir pan. Ir dar viena labai naudinga grupė. Jos sudėtyje vitaminas E, beta-karotinas ir mineralas selenas. Šiuos tris komponentus reikėtų vartoti kasdien dvigubą rekomenduojamą normą. Ir jei jūs turėsite bent 0.5% naudos - tai jau gerai. Henon provincijoje, kur daugiausia buvo sergančių skrandžio ir žarnyno vėžiu, išgyveno 21% žmonių, - tai yra išgyveno 21 žmogus iš 100 pasmerktųjų. O jūsų gydytojas turėjo jums atsiųsti apie tai informaciją. Jei jis nenorėjo pats imtis atsakomybės už jūsų sveikatą, tai galėjo bent informuoti jus, kad jūs pats galėtumėte pasirinkti. Štai kodėl tokių gydytojų požiūrį į pacientą aš laikau paprasčiausiai juokingu, o iš kitos pusės tai dar vienas jų abejingumo įrodymas..

3. Artritas

Knox2     1993m. rugsėjį, Harvardo medicinos mokykloje buvo gydomi ligoniai, iššokusiomis dėl artrito gyslomis. Juos gydė vištų proteinu. Buvo atrenkami ligoniai, kuriuos gydant nuo artrito medikamentais, jų sveikata negerėjo. Tiems ligoniams leido aspirino, mezotriksido, prednizolono, kortizono injekcijas, taikė įvairius fizioterapijos metodus. Liko vienintelė žinoma galimybė - venų keitimo operacijos. Daktarai sumanė atlikti eksperimentą, kuriam atsirado 29 savanoriai, jiems - visos medicinos galimybės buvo išsekusios, tačiau sveikatos pagerėjimo nesulaukta. Juos gydėme sekančiai: kas rytą duodavome arbatinį šaukštelį su kaupu susmulkintų vištos kremzlių, išmaišytų sultyse. Po 10 dienų visi skausmingi uždegimai praėjo, po 30 dienų jie jau galėjo vaikščioti, o po trijų mėnesių kraujagyslių funkcijos visiškai atsistatė. Juokingiausia šios istorijos dalis susijusi su gydytojo, dalyvavusio šiame tyrime pasisakymu. Jis paskelbė vištos kremzlę vaistais, kadangi jeigu kažkas padeda išgydyti ligą, reiškia tai reikia vadinti vaistais ir išdavinėti žmonėms pagal receptus vaistinėse, už pinigus. Na, o jei jūs miestietis ir nenorite turėti reikalų su vištos kremzlėmis - nusipirkite vaistinėje Knox'o želatinos, kurią gerai žino moterys. Jos naudoja šią želatiną nagų ir plaukų stiprinimui. Pagrindinis komponentas yra karvių kremzlės ir kaulai, kurie gerai stiprina mūsų kremzles ir kaulus. Ir jeigu jūs naudosite jį su koloidiniais mineralais - tai kitame mūsų susitikime jūs jau būsite užmiršęs apie savo artritą.

4. Alzhaimerio liga.

     Dabar apie ją žino visi, o anksčiau Alzhaimerio ligos paprasčiausiai nebuvo. Dabar tai viena iš labiausiai paplitusių nelaimių, pažeidžianti kas antrą žmogų, sulaukusį 70 metų. Maža to, ši „liga, jaunėja“. Gana bauginantys duomenys. O kaip nustatyti ir išgydyti Alzhaimerio ligą gyvuliams, ankstyvoje jos stadijoje? Kokius nuostolius patirtų ferma, jeigu kiaulės neatsimintų, ko jos atėjo prie lovio? Todėl jau prieš 50 metų mes pradėjome studijuoti kaip apsaugoti ir išgydyti gyvulius nuo šios ligos ankstyvoje jos stadijoje. Ir darėme tai sėkmingai su didelėmis vitamino E dozėmis. Jūs turėjote gauti laišką nuo savo gydytojo 1992m. birželio mėnesį, nes rimta Kalifornijos universiteto mokslinio tyrimo mokykla padarė pranešimą, kad vitaminas E lėtina atminties praradimą, sergant Alzhaimerio liga. Nuo veterinarijos jie atsiliko 50 metų. Ko gero patikimiau mums butų eiti pas veterinarą.

5. Akmenys inkstuose.

     Kam teko turėti nemalonumų su akmenimis inkstuose? Pasakykite, kokio maisto daktaras jums liepė pirmiausiai atsisakyti? Nuo kalcio. Ir jokių pieno produktų, jokių produktų, kurių sudėtyje yra kalcio. Todėl, kad vyravo įsitikinimas, kad „kalcis inkstuose atsiranda iš suvalgomų maisto produktų, kurių sudėtyje yra kalcio". Iš tikrųjų akmenys mūsų inkstuose susidaro iš mūsų pačių kaulų. Akmenys inkstuose atsiranda būtent tada, kai organizme trūksta kalcio. Žmonės jau prieš tūkstantį metų žinojo, kad norint apsaugoti naminius gyvulius nuo akmenų jų inkstuose, jiems reikia duoti daugiau kalcio, magnio ir boro. Bet galvijų, avių anatomija tokia, kad susirgę ta liga jie paprasčiausiai miršta. Jei akmenys inkstuose atsiranda žmogui, jam lieka tik kenčiant skausmą gailėtis, kad negali numirti. Mes žinome, kaip reikia apsisaugoti nuo šio susirgimo. Jūs turėjote jau 1993 metais gauti nuo savo daktaro laišką, kuriame rašoma apie tai, kad kalcis sumažina akmenų susidarymo inkstuose riziką. Aš jums jau kalbėjau, kad gydytojai gyvena iki 58 metų, o mes su jumis iki 75,5 metų. Grupė žmonių, profesionalų, kurie nurodinėja kaip mums gyventi, įtikinėja nevartoti druskos, kofeino, valgyti ne grietininį sviestą, bet margariną, nedaryti įvairių kitų kvailysčių - miršta sulaukę 58 metų o žmonės, sulaukę 120-140 metų deda gabalėlį akmens druskos į kiekvieną arbatos puoduką ir geria per dieną po 40 tokių puodukų, valgo sviestą ir... gyvena 120 metų. Tai kuo jūs tikėsite?

6. Aneurizma.

     Tačiau kai kuriuos iš jų aš labai gerbiu. Tarp jų daktaras Stiuart-as Kartred-as. Jam 38 metai. Jis šeimos gydytojas. Jis užsiima aneurizmos problemomis. Tai susilpnėjusios arterijos išsiplėtimas dėl audinių elastingumo praradimo. 1957 metais mes sužinojome, kad aneurizmos priežastimi būna vario trūkumas organizme. Mes tada stebėjome 200 tūkstančių kalakučių, kurioms davėme specialų maistą, turintį 90 įvairių maisto medžiagų. Per pirmas 13 savaičių numirė lygiai pusė kalakučių. Išskrodę nustatėme, kad jos mirė nuo aneurizmos. Padidinę dvigubai vario kiekį maisto racione, fermeriai išaugino visas likusias kalakutes, ir mes padarėme išvadą, kad būtent vario trūkumas yra pagrindinė aneurizmos priežastis. a) ankstyvas žilimas – pirmas požymis, kad jums trūksta vario; b) sumažėja audinių elastingumas, oda raukšlėjasi, susidaro ratai po akimis, linijos ant veido ir jūs panašus į džiovintą slyvą; c) varikozinis venų išsiplėtimas, kurio priežastis – sumažėjęs audinių elastingumas, visas kūnas pradeda sudribti:, ant rankų, krūtinės, pilvo, skruostų sudrimba oda, – jr jūs puolate darytis plastines operacijas. Tačiau žymiai pigiau, praktiškiau ir saugiau būtų vartoti koloidinius mineralus. O dabar aš supažindinsiu jus su kitu daktaru – Martinu Karteriu. Jis mirė sulaukęs 57 metų. Jis gydytoju tapo Harvardo universitete. Jeilyje apsigynė medicinos daktaro laipsnį. Po skrodimo išaiškėjo jo mirties priežastis – aortos aneurizma. Tokia Rokfelerio universiteto daktarų išvada. Daktaras numirė nuo vario trūkumo organizme. Jo šlapimas irgi „nebuvo brangus“. Kitas pavyzdys. Pakankamai žymi Detroito advokatė Elen Wolter mirė 44 metų. Ji lankė vieną madingiausių sporto klubų, kuriuose moterys nori nebrangiai įsigyti „plieninius“ kaulus. Ji taip pat mirė nuo aneurizmos. Skrodimo metu pastebėti paralyžiaus ar kraujo išsiliejimo simptomai. To priežastis taip pat yra vario trūkumas. Jos šlapimas taip pat nebuvo „brangus“.

7. Infarktas.

     Ar kas nors girdėjo apie Stiuard-ą Buker-į? Jis parašė penkias triukšmingas knygas apie sveikata, dietą, mitybą: jis gavo medicinos magistro laipsnį Toro medicinos mokykloje, kuris yra vienas didžiausių autoritetų. Jo knygose pateikiamos dietos, padedančios numesti svorio. Jis rašė šias savo knygas 20-metėms ir jaunesnėms, o pats numirė būdamas 40 metų. Ar jūs norite sekti šio žmogaus pavyzdžiu ir dietomis? Jis mirė nuo kardeoamepatijos, kurios priežastis – seleno trūkumas. Kai kurie fermeriai paprasčiausiai nueina į parduotuvę kur parduodami pašarai ir nusiperka seleno ampulių ar tablečių savo gyvuliams, kad apsaugotų juos nuo šios ligos. Vyrukas, kuris parašė 5 knygas apie maisto produktus, – mirė 40 metų, dėl seleno stokos savo maiste. Jo šlapimas irgi „nebuvo brangus“. Patikėkite, jūs pilnai galite apsisaugoti nuo kardeoamepatijos už 10 centų per dieną; ir jeigu jūs nevartojate kasdien už 10 centų seleno, norėdami apsaugoti savo gyvybę -jūs paprasčiausiai beviltiški kvailiai. Kita moteris – Heil Klark. Ji buvo Sant Luis grafystės vyriausia kardiologe. Ji sulaukė 47 metų. Jūs turbūt atspėsite nuo ko ji mirė? – taip, nuo kardeoamepatijos priepuolio.

8. Liguistas potraukis. Diabetas. Senatvinės dėmės.

     Jūs tikriausiai esate matę, kaip karvės, kurios su pienu praranda labai daug kalcio, graužia akmenis, kalkakmenius, kaulus… Geras fermeris žino, kad būtina jos racioną papildyti mineralais. Priešingu atveju tokios karvės gali sugraužti ir visą daržinę… Toks fenomenas gana dažnai pastebimas tarp žmonių. Nėščios moterys dažnai nori kažko neįprasto. Taip būna dėl to, kad augantis vaisius paima iš organizmo labai daug mineralų. Nedidelis patarimas: pažiūrėkite į savo veidą ir rankas. Jei pastebėsite rožines dėmes, žinokite – tai seleno trūkumo požymis. Pavartokite 6 mėnesius koloidinį seleną ir dėmelės dings. Per pusmetį jums pavyks pasukti šį procesą tinkama linkme. Jus labai traukia saldumynai? Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio. Būtent chromo ir vanadžio trūkumas iššaukia cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Jeigu nekreipsite į tai dėmesio, išsivystys visiems žinomas cukrinis diabetas.

9. Plaukų slinkimas. Kurtumas.

     Alavo trūkumas organizme – vyrų plikimo priežastis. Ilgiau užsitęsus šiam alavo trūkumui, žmogus gali apkursti.

10. Osteoporozė.

Impotencija. Boro deficitas. Moterys turi žinoti ir gerbti borą. Jis padeda išsaugoti kaulams reikalingą kalcį ir apsaugoti nuo osteoporozės. Boras dalyvauja moterų organizme gaminantis estrogenui ir vyrų testosteronui. Esant boro trūkumui moterys kenčia menopauzės metu, o vyrams, dėl testosterono trūkumo ankstyva Impotencija.

11. Uoslės ir skonio praradimas.

Pirmas cinko deficito požymis – uoslės ir skonio praradimas. Jums netinka mėgstamas maistas ir nejaučiate jo skpnio. Eksperimentuojant su laboratoriniais gyvūnais paaiškėjo, kad yra bent penki mineralai padedantys dvigubai pailginti amžių.

      Tie retieji mineralai yra: lantanas, prazeodimas, neodimas, samaris, europis, jiderbis ir tulis. Matyt tai prasminga, nes jie pavadinti Senajame Testamente minimais miestų vardais.

     Kaip jau sakiau – mums būtini 90 maisto elementų: 60 mineralų, 16 vitaminų, 12 amino rūgščių, 3 riebalinės rūgštys. Ir mums labai pasisekė, kad augalai sugeba gaminti mums reikalingas amino rūgštis, vitaminus ir riebalines rūgštis. Augalai tai sugeba. Ir mums būtina maistui naudoti bent 15-20 augalinių komponentų per dieną, teisingai juos derinant, kad galėtume gauti tuos būtinus 90 elementų. Teoriškai tai įmanoma, bet daugelis žmonių taip nedaro. Dauguma žmonių mano, kad jeigu jie suvalgė truputį keptų bulvių, tai jie jau patenkino dienos daržovių suvalgymo normą. Taigi, nedaugelis iš mūsų gauname reikiamą kiekį vitaminų, amino rūgščių ir riebalinių rūgščių su maistu. Todėl, jeigu jums brangi jūsų sveikata ir gyvybė jūs turite patys tuo pasirūpinti, – be to gyventi sveikam bent 120 metų neįmanoma.

13. Liguistas potraukis. Senatvinės dėmės...
Jūs tikriausiai esate matę, kaip karvės, kurios su pienu praranda labai daug kalcio, graužia akmenis, kalkakmenius, kaulus… Geras fermeris žino, kad būtina jos racioną papildyti mineralais. Priešingu atveju tokios karvės gali sugraužti ir visą daržinę… Toks fenomenas gana dažnai pastebimas tarp žmonių. Nėščios moterys dažnai nori kažko neįprasto. Taip būna dėl to, kad augantis vaisius paima iš organizmo labai daug mineralų. Nedidelis patarimas: pažiūrėkite į savo veidą ir rankas. Jei pastebėsite rožines dėmes, žinokite – tai seleno trūkumo požymis. Pavartokite 6 mėnesius koloidinį seleną ir dėmelės dings. Per pusmetį jums pavyks pasukti šį procesą tinkama linkme. Jus labai traukia saldumynai? Šis susirgimas žinomas Paiko ligos pavadinimu. Apie ją pakalbėsime vėliau. Bet paprastai didelis potraukis šokoladui ir saldumynams reiškia, kad jūsų organizme trūksta chromo ir vanadžio. Būtent chromo ir vanadžio trūkumas iššaukia cukraus kiekio kraujyje sumažėjimą. Jeigu nekreipsite į tai dėmesio, išsivystys visiems žinomas cukrinis diabetas. KITA ISTORIJA Su jais susijusi iš tiesų tragiška istorija, kadangi augalai nebeturi mums reikalingų mineralų. Jų nėra dirvoje, nėra ir pačiuose augaluose. Dabar dirvos taip nualintos, kad jose išaugintas derlius, nesvarbu, ar tai būtų grūdinės kultūros, daržovės ar vaisiai, juose nėra mineralų. Žmonės, vartojantys tuos produktus, automatiškai įsigyja ligas, sukeliamas mineralų stokos. Ir vienintelis kalias nuo jų apsisaugoti ir išsigydyti – naudoti maisto priedus, turinčius mineralų.

       Kaip bėgant laikui keičiasi situacija?... Deja ji eina blogyn. Fermeriai tręšia dirvą natriu, fosforu ir kaliu. Iš viso tik trys komponentai, tik skirtingomis proporcijomis ir kombinacijomis. Ir niekas fermerių neprivers į dirvą dėti dar 60 mineralų, kadangi nuo to derliaus kiekis nepriklauso. Todėl kiekvienas sekantis derlius išsiurbia iš dirvožemio vis daugiau mineralų, kurių dirvožemis vis labiau netenka. Ir jeigu mes dedame į dirvą 3 mineralus, o iš jo paimame 60 — situacija primena tuštėjančią, nepapildomą banko sąskaitą… Mūsų sveikata taip pat artėja prie katastrofos ribos. Kadangi nebėra mineralų mūsų dirvožemyje, kiekvienas iš mūsų atsakome už savo sveikatą ir sąmoningą mineralinių maisto priedų vartojimą. Manęs dažnai klausia: „O ką žmonės darė prieš l 000 metų, kai neturėjo trąšų? Tačiau tarp jų buvo ilgaamžių. Eiptiečiai, kiniečiai, indai. Jie gyveno prie didelių upių: Nilas, Gangas, Geltonoji Kinijoje, kurios beveik kasmet išsiliedavo ir viską aplinkui apsemdavo. Ir kasmet vanduo atnešdavo dumblą ir kalnų smėlį iš kalnų, esančiu už tūkstančių mylių. Ir žmonės meldėsi savo dievams, dėkodami už potvynius. Dabar mes meldžiamės, kad potvynių nebūtų. O potvyniai praturtindavo dirvą nuosėdomis, dumblu ir mineralais, tuo pačiu praturtindami ir būsimą derlių. Karalius Pilypas, Aleksandro Didžiojo tėvas, vedė 12-metę mergaitę, Egipto karalaitę Kleopatrą. Ji, toli gražu, nebuvo Elizabet Teilor, išsipusčiusi brangiais apdarais ir prancūziška kosmetika. Ji buvo plokščios krūtinės, liesas negražus sutvėrimas, nepasižyminti ypatingu seksualumu. Karalius ją vedė dėl to, kad jos valdose buvo derlingiausi javų laukai. Visi žinojo, kad geresnių nei Egipte grūdų niekur nerasi, o didžiulė, armija, vadovaujama jo sūnaus Aleksandro, ruošėsi užkariauti visą pasaulį. Kareiviams reikėjo labai gerų miltų, kad jie galėtų žygiuoti 20 valandų, kautis 6 valandas ir nugalėti. Jie žinojo, kad Egiptas – geriausia vieta auginti javams. Potvyniai gerai aprūpindavo dirvą mineralais ir visos pasaulinės kultūros, davusios pasauliui didį meną ir technologijas, kilusios iš tų vietų. Ten žmonės turėjo didžiausią proto potencialą būtent todėl, kad maistas, kurį jie valgė, buvo turtingas mineralais.

       Dabar kaip pavyzdį aš panagrinėsiu tik porą mineralų. Bet žinokit, kad tai tinka visiems mineralams be išimčių.

       Pirmas mineralas – kalcis. Apie jį žino visi. Kalcio trūkumas būna 147 įvairių ligų priežastimi. Pavyzdžiui, susirgimas, nuo kurio viena veido pusė išsikreipia. Tai ne paralyžius, o dėl kalcio trūkumo degradavęs veido nervas. Osteoporozė – tai susirgimas, užimantis l0-tą vietą suaugusių žmonių mirtingumo ligų sąraše. Jei ši liga užleista, jos gydymas būna labai brangus. Jeigu atsimenate, mano minėta misis Pič iš Virdžinijos, sulaukusi 115 metų mirė dėl komplikacijų po griuvimo, kurios gavosi dėl kalcio trūkumo organizme. Norint apsaugoti nuo šios ligos karves, joms kasdien duodama kalcio už dešimtadalį dolerio. Ir jos niekad nesirgs osteoporoze. Tai nejaugi mums reikia pavirsti karvėmis, kad apsisaugotume nuo kalcio trūkumo?

15. Parodontozė, gingivitas.

Dantenų uždegimų profilaktikai dantistai ir parodontologai pataria dantis valytis po kiekvieno valgymo ir naudoti specialias dantų pastas. Kaip veterinaras, aš susidūriau su šimtais tūkstančių įvairių gyvūnų. Kadangi jų burnos kvapas nėra labai šviežias ir gaivus, bet jie nekenčia nuo dantenų susirgimų ir, nors nesinaudoja dantų pastomis, jie neserga ir parodontoze. Dantenų uždegimas tai žandikaulių osteoporozės pasekmė.

16. Artritas.

Mes jau kalbėjome apie vištų kremzles ir želatiną. Artritus sukelia osteoporozė kaulų galuose prie sąnarių. Išskiriami paprastas artritas, osteoartritas, liumbago, reumatas. Tačiau visi šie susirgimai yra kaulų galų, užsibaigiančių sąnariais, osteoporozės išdava.

17. Arterinė hipertonija arba padidintas kraujospūdis.

Pirmiausia ką rekomenduoja daktarai -mažinti druskos kiekį maiste. Atsiminkite karves. Pirmiausia, ką fermeris deda joms į maistą – tai gabalėli druskos. Jeigu to nedarytų – fermeris prarastų sveiką nuovoką nuo iš veterinaro užplūdusių sąskaitų. O mus verčia patikėti, kad druska nereikalinga, kad užtenka to kiekio, kurį gauname valgydami salotas. Situacija: gydytojas, miręs 58 metų, įtikinėdavo jus „nevalgyti druskos, nevartoti sviesto“, o tie, kas išgyveno 120 metų, valgė ir druską, ir sviestą. Pasirinkite patys. Aš paėmiau kontrolinę 5 000 žmonių su padidintu kraujospūdžiu grupę ir dvigubai padidinau jų per dieną suvartojamą kalcio normą. Po 6 savaičių eksperimentą nutraukiau, nes 85 % šios grupės žmonių kraujospūdis normalizavosi vien padvigubinus suvartojamo kalcio kiekį.

18. Mėšlungis.

PMS. Visais be išimčių atvejais – tai kalcio deficitas. Po menstruacinis sindromas – emocinės-fizinės savijautos pablogėjimai. Bandomosioms moterims pasiūlyta padvigubinti suvartojamo kalcio normą. Po to 85 % emociniu ir fizinių simptomų dingo.

19. Juosmens skausmai.

85% žmonių skundžiasi nugaros skausmais, nepriklausomai nuo to ar jie sėdi prie kompiuterio, dirba krovikais, ar vairuoja autobusus. Skausmai juosmenyje – tai stuburo osteoporozė, nepriklausomai nuo to ar yra problemų su stuburo diskais ar ne. Jeigu diskui nėra ant ko laikytis, stuburas plonėja, lūžta, ypač, jeigu jums dar trūksta ir vario.

20. Diabetas.

Tai trečia iš eilės JAV suaugusių žmonių mirtingumo priežastis. Liga būna su įvairiomis komplikacijomis, įskaitant apakimą, kepenų veiklos sutrikimus, širdies ir kraujagyslių įvairias ligas. Jeigu jūs sergate diabetu, bet kokiu atveju jūs gyvensite trumpiau, nei be diabeto. 1957 metais veterinarijoje jau žinojome, kad mineralų chromo ir vanadžio pagalba galima ne tik apsisaugoti nuo diabeto, bet ir išsigydyti nuo jo. Vankuverio universiteto duomenimis tik vienas vanadis gali pakeisti insuliną suaugusiems diabetikams. Aišku, visas insulinas iš karto nepakeičiamas. Daugeliui žmonių šis procesas tęsiasi 4-6 mėnesius, t.y. laipsniškas procesas, kurio metu vartojamas padidintas chromo ir vanadžio kiekis. Ir aš matau, kaip tai padeda šimtams žmonių. Ir aš manau, kad tai yra nusikaltimas. Nes jei jūs užklaustumėt "Hills Packing" kompanijos gaminančios šunų maistą, ir kitus "Science Diet" produktus gyvūnams, kiek mineralų yra jų gaminamame šunų maiste? Jie atsakytų apie - 40 mineralų. Jei paklaustumėte "Ralston Purina", kurie gamina maistą laboratorinėms žiurkėms, jie atsakytų - 28 mineralai. Bet kuriam iš čia sėdinčių duosiu 100 dolerių, jei ras man parduotuvėje kūdikių maistelio, kuriame būtų daugiau nei 11 mineralų. Šunys gauna 40 mineralų, todėl Mike Murphy visiškai teisus: "Šuo niekada nesijaus blogai", nes jo maisto dėžutėje yra visi būtini vitaminai ir mineralai.

       Taigi šunims - 40, žiurkėms - 28, žmonių kūdikiams - 11 mineralų(!)


       Būtų gerai, jei man pavyktų įtikinti jus pačius vartoti mineralinius maisto papildus, kurių jūs nerasite maiste, ypač maiste, kuris yra dėžutėse, buteliuose ar kitaip supakuotas. Būtų, labai gerai, jeigu man pavyktų įtikinti jus pačius vartoti mineralinius maisto priedus, o ne tikėtis, kad jų pakankamai gausite su maistu.

       Yra trys skirtingi mineralų tipai, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį.

       I tipas – akmeniniai mineralai. Tai tokie, kurie gaunami pagrindinai iš akmeninių uolienų. Organizmo jie pasisavinami tik iki 8 – 12 %. O sulaukus 25 – 30 metų, tik 3 – 5 %. Labai blogai, jeigu jūs vartojant kalcio tabletes, kuriose jis yra paprastas akmeninis mineralas. Tokiu atveju jums, norint gauti pakankamą kalcio kiekį, reikėtų suvalgyti po 90 tokių tablečių per dieną – tris kartus per dieną po 30 tablečių! Ir neužmirškite apie kitus 59 mineralus.

       Šeštajame dešimtmetyje žemės ūkyje imta naudoti „keleided“ – mineralus. Tai II tipas - akmeniniai mineralai su amino rūgštimis, proteinais arba enzimais, apgaubiančiais mineralo atomą. Tokia sudėtis apie 40% padidina mineralų įsisavinimą. Todėl maisto pramonė griebėsi šios idėjos.

       III tipas — koloidiniai mineralai. Juos organizmas absorbuoja geriausiai. O juk mus labiausiai domina.būtent absorbcija – įsiurbimas. Koloidiniai mineralai pasisavinami iki 98 %, kas 2,5 karto daugiau už „keleided“ mineralus ir 10 kartų daugiau už akmens mineralus. Koloidiniai mineralai paprastai būna skystyje, labai mažų dalelyčių pavidalu. Tos mineralų dalelytės 7 000 kartų mažesnės už raudonąjį kraujo kūnelį – eritrocitą. Kiekviena mineralo dalelė turi neigiamą elektrinį krūvį, o žarnyno paviršius įsielektrinęs teigiamai. Susidaro elektrinis laukas, pritraukiantis tuos mineralus prie žarnyno sienelių. Tai įgalina organizmui paimti 98 % mineralų. Augalai atlieka labai įdomų vaidmenį koloidinių mineralų susidarymo procese. Savo audiniuose augalai paverčia akmens mineralus koloidiniais. Valgydami augalus, mes kaupiame koloidinius mineralus savo organizme ir panaudojame juos. Tačiau, jei mūsų dirvoje nėra akmeninių mineralų, jų nėra ir mūsų valgomuosiuose augaluose.

       Visi ilgaamžiai, kurie gyveno virš 120 metų, turi daug bendro. Jie visi gyvena aukščiau nei 8000 – 14000 pėdų (2500 - 4300metrų) virš jūros lygio. Pas juos kritulių būna mažiau nei 2 coliai (5 cm) per metus arba iš viso nelyja ir nesninga. Tai labai, labai sausi regionai. Bet iš kur jie gauna vandens gėrimui ir žemės derliui? Iš tirpstančio kalnų sniego. Vanduo, tekantis iš po kalnų ledo ne toks švarus ir skaidrus, kaip geizerių vanduo - jis balzganai gelsvas arba balzganai žydras. Jame yra nuo 60 iki 72 mineralų. Tibete tokį vandenį vadina ledo pienu. Vietiniai gyventojai ne tik geria tą vandenį, gaudami 8-12 % juose esančių mineralų, bet ir laisto juo savo augalus metai iš metų derlius po derliaus, karta iš kartos. Ir taip jau 2,5 – 5 tūkstančiai metų. Ir jie neserga diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, aukštu kraujospūdžiu, artritu, osteoporoze, vėžiu, katarakta, glaukoma. Ten nėra apsigimimų, nėra kalėjimų, nėra narkomanų, nėra gydytojų ir jie gyvena 120 -147 metus be jokių ligų. Kaip manote, – ar mūsų organizmui svarbūs tie koloidiniai mineralai?

Ir atsiminkite kiekvieną kartą, kada jūs vieną dieną nesuvartojate mineralų, jūs sutrumpinate savo sveiką gyvenimą keliom valandom, o kartais gal ir keliom dienom.

Paskelbtas Į sveikatą

 Išskiriamos kelios žmogaus mitybos šalininkų grupės:

mėsaėdžiai - kai pagrindinė maisto dalis yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, pieno produktai;

žolėdžiai, (vegetarai, veganai) teikia prioritetą daržovėms, vaisiams bei kitokiam augalinės kilmės maistui;

Laikantis tokios mitybos būtina papildomai gerti maisto papildus su vitaminais ir mineralais, nes pvz.: žmogaus organizmas geležį geriau pasisavina iš gyvūninių maisto produktų, pavyzdžiui mėsos, negu iš augalinių.

visaėdžiai - valgo viską, ko tik širdelė geidžia;

žaliaėdžiai - taip pat valgo viską, bet tik žalią, termiškai neapdorotą, be jokio gamybinio proceso įsikišimo, maistą.

Perėjimas prie šios mitybos yra ilgas ir nuoseklus. Žalios mėsos ar kiaušino baltymų įsisavinimas yra labai sunkus, dėl žmogaus virškinimo ypatumų.

Mėsa ar daržovės?

 

Žmogus turi tik vienos kameros skrandį, o žarnos ilgis tik 7 metrai, o žoleėdžių, pvz. karvės skrandis 4 kamerų, o žarnų ilgis net 18 metrų. Visi žolėdžiai turi dvigubo virškinimo sistemą, t.y. atrajoja ir dar kartą virškiina. Dar galima pridurti, kad maistą virškina ne fermentai, o mikrobai. Net žmogaus išmatų masę 80 procentų sudaro mikrobai. O fermentai tik perneša reikiamas medžiagas per žarnyno sienelę į kraują. Krauju keliauja į kepenis, po to į ląsteles.

Žolę (celiuliozę) virškina tik žolėdžiai. Jų skrandyje yra specialūs mikrobai, kurie (žolę) celiuliozę paverčia riebalais, baltymu ir kt..

Taigi žolėdžiai, mėsėdžiai ir visaėdžiai turi skirtingą mitybos meniu.

Žmogus nevirškina žolės (celiuliozės). Be mėsos išgyventi gali tik viena karta, vyrai gali tapti aseksualiais, o moterys negalės išnešioti palikuonių.

ruošiama daugiau info.

Paskelbtas Į sveikatą

Moters nėštumas yra gyvenimo etapas, kurio metu vyksta labai daug įvairių pokyčių jos organizme. Tai metas, kuomet ypač svarbu tinkamai pasirūpinti imunine sistema.

Imuniteto stiprinimas nėštumo metu

Moters nėštumas atneša daug ir didelių pokyčių. Kartu su artėjančiais motinystės džiaugsmais tenka susidurti ir su suapvalėjusiomis kūno formomis, pakitusia medžiagų apykaita bei hormonų pusiausvyra.

Nėščiosios mitybągalima išskirti kaip vienąsvarbiausių aspektų, nes šiuo periodu maistingąsias medžiagas įsisavina ne tik mama, bet ir įsčiose augantis kūdikis. Svarbiausia, kad maistas būtų įvairus, ne monotoniškas ir sveikas. Nėštumo metu moteriai reikia tik apie 300 kalorijų daugiau nei įprastai, todėl nederėtų persivalgyti ar stengtis valgyti už du. Visgi mityba turi būti reguliari – 5-6 kartai per dieną.

Stenkitės vartoti daugiau daržovių, saulėgrąžų, sezamų sėklų, greipfrutų sėklų ekstraktą.Ypač naudinga yra žuvis, kurioje gausu omega 3 rūgščių. Vartokite daugiau pieno produktų, kiaušinių. Būtinos organizmui geležies, kuri mažina mažakraujystės riziką, galima pasisavinti iš gyvulinės kilmės produktų.Taip pat imunitetą galite sustiprinti įvairiais maisto papildais. Galima išskirti ekologišką greipfrutų sėklų ekstraktą „Citroplus“, kuriame esantys bioflavonoidai ir vitaminas C yra stiprūs antioksidantai. Jie pasižymi imunitetą stiprinančiomis savybėmis, dalyvauja įvairių svarbių medžiagų sintezėje organizme (hormonų, karnitino). Svarbu tai, kad preparatas yra saugus ir jį galima vartoti nėštumo metu.

Taip pat patariama išgerti apie 2 litrus skysčių, kurie padės mažinti kraujospūdį, sumažins vidurių užkietėjimą. Rekomenduojama vartoti vandenį, arbatą ar šviežiai spaustas vaisių sultis.

Ko reikėtų vengti?

Visgi ne visi produktai yra tinkami būsimoms mamytėms. Atidžiai derėtų rinktis šviežius sūrius, varškę nepasterizuotą pieną. Taip pat derėtų vengti įvairių vyniotinių, rūkytų dešrų, rūpestingai pirkti žalią mėsą.

Ypač atidžiai reikia rinktis jūros gėrybes. Termiškai neapdorotose jūrų gėrybėse, tokiose kaip sušiai ar austrės, gali pasitaikyti bakterijų, kurios gali pakenkti. Taip pat derėtų vengti egzotiško maisto, kurio nesate pratę valgyti iki nėštumo.

Nėštumo metu tokiaissaldumynais kaip tortai, spurgos ar ledai derėtų mėgautis rečiau, tik ypatingomis progomis.

Žinoma, nėštumo metu būtina visiškai atsisakyti alkoholio. Taip pat derėtų vengti ar bent jau sumažinti ir išgeriamos kavos kiekius, kurios didelės dozės gali prasiskverbti pro placentą ir pakenkti vaisiui.

 

 

Paskelbtas Į sveikatą

Visų mobilaus ryšio įrenginių spinduliuojamos aukšto dažnio bangos kenkia biologiniam organizmui.

        Kalbant apie mobiliuosius telefonus dar reikia nepamiršti mob. tinklų ryšį užtikrinančių antenų-retransliatorių, sumontuotų ant namų stogų ar stulpų, radarų, skenerių, įvarių elektroninių technologijų, kompiuterių, kitų belaidžio ryšio sistemų, kosminių palidovų, pvz.: GPS - 500 W (vatai),  radijo ir televizijos stočių transliarotių šaltinių, kurių galia yra nuo 100 W iki 100 kilovatų (100.000 W) ir daugiau, o mobiliųjų telefonų galingumas (tik) – 1–2 vatai.

 

        Kaip ten bebūtų, jei galime nors keliais procentais sumažinti aukšto dažnio spinduliuotę, štai keli patarimai:
        * Nebūkite arti mobiliųjų telefonų, jų įkrovimo metu.
        * Kalbant geriausia naudoti laisvų rankų funkciją ar įrangą, laidines ar "bluetooth" ausines; jei nėra tokios galimybės, tai bent jau laikyti mobilųjį telefoną prie kairės ausies ir kalbėti kuo trumpiau.
        * Numerio rikimo, sujungimo ir pokalbio baigimo metu laikyti telefoną bent per ištiestos rankos atstumą nuo galvos ir kitų gyvybiškai svarbių organų.
        * Nenaudokite mobiliojo telefono, kai įkrovimo indikatoriuje yra tik viena padala, nes šiuo atveju telefono radiacijos lygis bus 1000 kartų didesnis.
        * Stenkitės kalbėti atvirose vietose, kur yra geras ryšys, - taip telefonas spinduliuos mažiau - jam nebus poreikio užtikrinti geresnį ryšį;
        * Nekalbėkite važiavimo metu: telefonas kiekvienu prastesnio ryšio momentu "ieškos" geresnio ryšio, registruosis prie kitų retransliatorių, spinduliuodamas didelį kiekį aukšto dažnio bangų. Net pasyvioje būsenoje vyksta ryšio skenavimas ir persiregistravimas;
        *neįrenginėti namie internetinio belaidžio ryšio miegamoje patalpoje, ar prie darbo stalo;
        *vėdinti darbo ir poilsio patalpas. Dėl dirvožemyje esančio radžio gyvenamosiose patalpose vidutinė spinduliuotės dozė per metus yra maždaug 2 mSv.

Paskelbtas Į sveikatą

Nusiskundimai:

"Sveiki,

Man 21 metai ir jau koki pora metu vargstu manyciau su tokia pat problema, per juosmeni skauda stubura, atsisedus sunku atsistoti, o kai atsistoji kokia minute vargstu kol issitiesiu ir dar kokia minute vargstu kol pradedu galet vaiksciot, stuburo skausmas sukausto visus mano judesius, o man dar tik 21 neseniai suejo. Šiaip ir pieno produktus vartoju, (pieno i diena koki litra isgeriu), ir darzoves ir vaisius valgau , ir mesa valgau beveik kasdien nes be jos nelabai galiu :) Šiuo metu esu Norvegijoj, dirbu sunku darba, kur reikia sveikos nugaros...."

"Man virš 40m. esu "sovietinio auklėjimo" atstovas: "valgyk viską kartu - bus sočiau", jei nori būti sveikas ir turėti stiprius dantis - gerk pieną" - tai pagrindiniai mitybos principai, kuriais mūsų karta buvo maitinama. Ryte vakare vietoj vandens gerdavau pieną, Vasarą kaime per dieną jo išgerdavau kartais apie 3 litrus, grietinę, varškę kapodavau su cukrum ir medum vietoj deserto, pusryčių ir vakarienės. Tačiau tik laikas gali tiksliai pasakyti, ar tie principai teisingi. Gaila pripažinti, bet jei tai būtų tiesa, turėčiau dabar arkliškai stiprius dantis, - deje, tokiais negaliu pasigirti. Turiu traškantį kaklą, problematišką stuburą, ant kairės pedos sanario dideles kremzlines ataugas neti plika akimi matomas ir labai skausmingas.

Patarimas:

Yra labai paplitusi problema - metabolizmo sutrikimas. Padidėjęs organizmo užrūgštinimas.
Vandenilio jonai iš kaulų išstumia kalcį, kuris kaupiasi ataugų pavidalu ant kaulų, dirgina nervus ir skauda. Dėl padidėjusio rūgštingumo pablogėja ir kremzlinio audinio (sąnarių) maitinimas, raiščiai pasidaro neelastingi.
Reikia daugiau vartoti organizmą šarminančių maisto produktų: daržovių, vaisių. ankštinių bei grūdinių kultūrų.

 Jei norite nebeturėti problemų su kaulais ir traškančiais sanariais - nustokite gerti pieną ir vartoti pieno produktus. Tai mitas, kad pienas kalcio šaltinis. Jame gal ir yra kalcio, bet jis nepasisavinamas ir eina per organzmą tranzitu, tuo labiau dar paimdamas organizmo kalcį iš kaulų. Jis reikalingas pieno virškinimui (tiksliau jo sutraukimui į neįsisavinamą varškę ir pašalinimui iš organizmo). Jums jau du dešimtmečiai, o naudojate kūdikių maistą. Nei vienas gyvūnas išaugęs iš kūdikio amžiaus daugiau nevartoja pieno (nes kartu su kudikyste išnyksta jį virškinantis fermentas - laktazė).

Mėsa - tokio pat tankumo medžiaga, kaip ir jūs pats. Ją suvirškinti jūsų organizmas naudoja daugiau energijos nei jos gauna iš mėsos. Mėsa rūgština organizmą, o organizmo viduje vyrauja šarminė terpė. Visi gyvulinės kilmės produktai - rūgštinai. Rūgšti terpė palanki virusams, bakterijoms daugintis ir plisti. Pastebėta tiesioginė priklausomybe tarp mėsos vartojimo ir vėžio atvėjų.

Nenoriu nieko gazdinti ir tikiu, kad kiekvienas renkasi tai, kas jam labiausiai tinka ir patinka, bet pasidomėti tokia informacija gal ir paskatins ką nors susimąstyti.

Kodėl karvės pienas netinkamas žmogaus maistui

Visi žolėdžiai turi dvipakopę virškinimo sistemą - žmogus - vienpakopę;

Karvės skrandis 4 kamerų, o žarnų ilgis 18 metrų, o žmogus turi tik vienos kameros skrandį, o žarnos ilgis tik 7 metrai.

Žolėdžių kūno bazinė temperatūra 38,4 °C–39 °C, - žmogaus 36.6 °C. Tokioje aukštesnėje temperatūrone visi virškinimo, skaidymo cheminiai procesai vyksta greičiau ir pilniau.

Laktozės skaidymo funkcija budinga tik žindymo perijodu, Po atjunkimo ši savybe išnyksta.

  Suaugę žinduoliai nevartoja pieno nes jo negauna? Taip pat normaliomis sąlygomis gamtoje neivienas gyvis neminta kitos rūšies žinduolio pienu. Manau, jei jo reikėtu, gamta tuo pasirūpintu. Deje, vos tik jaunikliams išdygsta "pieniniai dantukai", motinos tuoj pat atjunkina savo mažylius ir pratina maitintis jiems įprastu maistu.

Žmogus, sukultūrinęs karvę - sau svetimą ir negiminingą gyvūnų rūšį, priprato lepintis ne jam skirtu produktu, turtingu baltymais ir riebalais bei kitomis bioaktyviomis medžiagomis, skirtomis veršelio ragams ir nagams vystytis bei jo imunitetui susidaryti.
Tarkime, kad žmogus išlavino savo gebėjimus priešintis gamtai ir jo fermento veikla "nebeužgęsta". Bet to fermento veikimo pasekoje, pienas tik sutraukiamas į "varškę", kuri toliau sunkai skaidoma. O jei dar į tą "varškę" įklimpsta kiti su pienu suvartoti produktai, tai pasunkėja ir jų virškinimas.
Kiekvienam duota laisvė rinktis. Mes tuo ir tesiskiriame - pasirinkimais.

 Kontraargumentai:

"...Duok katei pieno, ji ilgai ir laimingai gyvens. Vaikai užauga be motinos pieno, su karvės pienu. Ir ėriuką užaugina su karvės pienu, ir tigrą, palikta motinos.
O pienas sutraukiamas į varškę skrandyje paveiktas druskos rūgšties. Tai natūralus baltymų skaidymas. Yra net sūris taip daromas, į saldų piena dadedant rūgšties."

Komentaras:

Deje ir naminiai gyvūnai serga tomis pačiomis ligomis, kaip ir žmonės:/ (veterinaro pastaba) ne šip sau naminių vyvūnėlių maistas (beje, vaistai taip pat) žymiai brangesnis už "žmogiškuosius".

Klausymas: Mėsos negalima, pieno produktų negalima, tai kas tuomet lieka? Grūdiniai, ankštiniai, vaisiai, daržovės ir medus?

Atsakymas: Taip. Jei yra rimtų sveikatos problemų. Jei ne, - nereikia "perlenkti lazdos". Atsižvelgti į patarimus, argumentus ir teisingos mitybos rekomendacijas verta, bet visa informaciją reikia pritaikyti paagl savo kūno, sveikatos bei poreikių specifiką.

 

Paskelbtas Į sveikatą

       Stiprūs, stori ir vešlūs plaukai, bei sveiki, kieti, tvirti nagai ir dantys - tai sveiko žmogaus vizitinė kortelė. Žmogus, turintis tokius sveikus plaukus ir nagus, gali visiškai nesibaiminti kaulų retėjimo, trupėjimo, kremzlinio audinio susidėvėjimo, artrito, ar panašių sutrikimu bei negalavimų. Mat šių organų sudėtis yra ta pati. T. y., jei jūsų nagai minkšti ar trapūs, lūžinėja ar "žydi", jei plaukai ploni, sausi, o jų galai skilinėja, tas pats vyksta ir su jūsų kaulais. Jie yra trapūs, struktūrinės pertvarėlės plonos ir silpnos, o kremzlinis audinys sausas ir tendencingai plonėjantis.

       Plaukų ir nagų struktūrą, beje, kaip ir bendrą žmogaus sveikatą stipriai įtakoja genai, hormonai - tai, ką žmogus paveldi iš tėvų. Tačiau tolimesnis žmogaus sveikatos likimas priklauso tik nuo jo paties - t.y. nuo to, ką jis valgo ir geria, kokioje aplinkoje gyvena, koks jo poilsis, kokia jo (savęs) priežiūra ir higiena. Viskas.

       Kiekvieną dieną su vandeniu ir maistu žmogus privalo gauti 90 maisto elementų: 60 mineralų (mikro ir makro elementų), 16 vitaminų, 12 aminorūgščių, 3 riebalines rūgštis. Visą tai derinant su sveiku fiziniu aktyvumu, mityba, teisingu kvėpavimu bei dienos rėžimu, žmogaus amžius paprastai siekia iki 90-120 sveiko, pilnaverčio gyvenimo metų.

      Salone kartą per savaitę organizuojama sveikatos diagnostika - kraujo, šlapimo, kaulų tyrimai ir kita. Norintiems per 30 min. gauti išsamią sveikatos analizę kviečiame registruotis telefonu 8614 62919.

 

 

Paskelbtas Į sveikatą

Riebalai

Riebalai (lipidai) - viena pagrindinių maistinių medžiagų, kuri įeina į visų žmogaus organizmo ląstelių sudėtį. Riebalų būtinai žmogus turi gauti su maistu. Jie yra geras energijos šaltinis, dalyvauja termoreguliacijos procesuose, maistui suteikia geras juslines savybes (skonį, kvapą, spalvą), lėtina virškinimą, o tuo pačiu atitolina alkio jausmą. Riebalai aprūpina organizmą nepakeičiamomis riebalų rūgštimis, riebaluose tirpiais vitaminais - A, D, E, K bei pagerina riebaluose tirpių vitaminų įsisavinimą. Be to, aprūpina organizmą sterinais, steroidais, fosfolipidais. Riebalai yra biologiškai aktyvių medžiagų - prostaglandinų, tromboksanų, prostaciklinų ir kt. pirmtakai.

Riebalai sudaryti iš glicerolio ir riebalų rūgščių. Riebalų rūgštys esti sočiosios, mononesočiosios ir polinesočiosios. Jų savybės ir funkcijos organizme yra skirtingos. Sočiosios riebalų rūgštys - palmitino ir stearino, mononesočiosios - oleino, polinesočiosios - linolo, linoleno, arachido ir kt. Sočiosios riebalų rūgštys suteikia riebalams standumą, nes jų lydymosi temperatūra yra (40-50)° C. Gyvūniniuose riebaluose sočiųjų riebalų rūgščių paprastai yra daugiau, negu augaliniuose. Augaliniuose riebaluose - aliejuose yra didesni polinesočiųjų riebalų rūgščių kiekiai. Su riebalais žmogus turi gauti polinesočiąsias linolo ir linolero riebiąsias rūgštis, nes žmogaus organizmas jų visiškai nesintetina. Riebalų poreikis priklauso nuo amžiaus, lyties, fizinio aktyvumo. Pvz. augančiam organizmui linolio rūgšties reikia santykinai daugiau, negu suaugusiam žmogui. Labai svarbus polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykis. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja polinesočiųjų ir sočiųjų riebalų rūgščių santykį 0,5 - 1. Tačiau, kaip rodo Lietuvos gyventojų faktinės mitybos tyrimų duomenys, šis santykis daugeliu atvejų yra 0,3, tik pavieniais atvejais atitinka PSO rekomendacijas.

Su augaliniais riebalais žmogus gauna fitosterinų. Vienas iš jų - betasitosterinas pasižymi hipocholesterineminiu veikimu - mažina cholesterolio koncentraciją kraujo plazmoje. Tiek su augaliniais, tiek su gyvūniniais riebalais gauname fosfolipidų, būtinų įvairioms organizmo struktūroms. Fosfolipidai taip pat pasižymi lipotropiniu veikimu. Su gyvūniniais riebalais žmogus gauna cholesterolio, pasižyminčio širdies ir kraujagyslių ligų vystymąsi skatinančiu poveikiu. Cholesterolio daug randama kiaušinio trynyje, svieste, lašiniuose, fermentiniuose sūriuose ir kt.

Paskelbtas Į sveikatą

Kaip atsikratyti "šonų" - pratimų rinkinys video:

 

 

 

Stuburo tiesinimas:

Gydomosios gimnastikos pratimų rinkinys. I-ojo etapo pratimai

 

 

Лечебная физкультура Pradinė padėtis gulint. Pėdų lankstymas aukštyn-žemyn ir rankų pirštų gniaužymas į kumštį. Лечебная физкультура Pradinė padėtis gulint, kairė koja sulenkta per kelią. Dašinės kojos sulenkimas-ištiesimas, nekeliant kulno nuo gulimo pagrindo. Po 8-10 ciklų, tą patį pakartoti su kaire koja. Лечебная физкультура Pradinė padėtis gulint. Pakaitom rankų kilnojimas aukštyn-žemyn. Лечебная физкультура И.п. лека, левая нога согнута в колене. Отведение правой ноги в сторону. После 8-Ю повторений -- то же другой ногой. Лечебная физкультура И.п. лежа, руки к плечам. Круги согнутыми руками вперед и назад. Лечебная физкультура И.п. лека. Поочередные выпрямления ног в коленях, опираясь бедрами о валик. Лечебная физкультура И.п. лека, ноги согнуты. Поочередное сгибание согнутых ног к кивоту. Лечебная физкультура И.п. лека. Сгибание рук к плечам в сочетании с дыханием. Лечебная физкультура И.п. лека, ноги согнуты. Поочередное отведение коленей в стороны. Лечебная физкультура И.п. лека, ноги согнуты. Руки вверх - вдох, прижать колено к кивоту - выдох. То же - другой ногой. Лечебная физкультура И.п. лека, ноги врозь. Ротация ног внутрь и наружу" Лечебная физкультура И.п. лека. Диафрагмальное дыхание.

Специальные упражнения, применяемые на втором этапе острого периода

Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа, ноги согнуты. Приподнимание крестца с опорой на нижнегрудной отдел позвоночника и стопы за счет кифозирования поясничного отдела позвоночника. Лечебная физкультура И.п. лежа, ноги согнуты. Приподнимание головы с одновременным напряженней мышц брюшного пресса. Лечебная физкультура И.п. лежа. Статическое напряжение больших ягодичных мышц. 8-10 напряжений каждое по 4-6 с. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа, ноги согнуты врозь. Левую руку вверх - вдох. Опустить руку вперед-вниз-внутрь, приподнять голову и плечи, потянуться рукой к правому колену - выдох. То же другой рукой. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа. Поочередные сгибания ног. При выпрямлении давить стопой на постель, кифозируя при этом поясничный отдел позвоночника. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа. То же упражнение, что и №17, но выполняется двумя ногами одновременно. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа, под ногами валик, Приподнимание таза за счет кифозирования поясничного отдела позвоночника. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. упор на коленях. Сесть на пятки, не отрывая кистей от постели и вернуться в и.п. При возвращении в и.п. не прогибаться! Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. упор на коленях. Сгибание позвоночника (без пригибания при возвращении в и.п.!)

Примерный комплекс лечебной гимнастики, применимый во ВТОРОМ ( ПОДОСТРОМ ) периоде

Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа. Одновременное сгибание и разгибание стоп. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.о. лежа. Поочередное сгибание и разгибание ног в коленях. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И. п. лежа. Поочередное поднимание рук вверх с последующим пассивным вытяжением их инструктором ЛФК. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И. п. лежа, левая нога согнута. Отведение правой ноги в сторону. После нескольких повторений то же левой ногой. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа, руки к плечам. Круги согнутыми руками. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа, левая нога прижата к животу. Поднимание правой ноги вперед. После нескольких повторений - то же левой ногой. Лечебная физкультура. Упражнения для спины И.п. лежа, ноги отогнуты. Приподнимание крестца с одновременным кифозировавием поясничного отдела позвоночника. И.п. лежа, ноги отогнуты, Руки на животе. Приподнимание головы и плеч. Фиксация этого положения 2-4 с. И.п. лежа. Статическое напряжение больших ягодичных мышц. Время напряжения 6-8 с. И.п. лежа, ноги согнуты. Одновременное сгибание ног к животу. И.п. упор на коленях. Сесть на пятки, не отрывая рук от кушетки. И.п. упор на коленях, ноги врозь. Поворот налево, левая рука в сторону. То же вправо. И.п. упор на коленях. Сгибание позвоночника. При возвращении в и.п. не прогибаться. И.п. упор на коленях. Выпрямляя левую ногу, выполнить упор на правом колене. Ногу высоко не поднимать. То же другой ногой. И.п. упор на коленях, ноги врозь. Сгибая правую ногу влево-вверх, коснуться правым коленом левой руки. То же другой ногой. И.п. упор на коленях. Отводя левую ногу назад, сесть на правую пятку (полушпагат). То же другой ногой. Руки от кушетки не отрывать. И.п. лежа на животе (под животом валик). Поочередные приподнимания ног от кушетки на 3-5 см в удержание их в этой положении 4-6 с. И.п. лежа на животе, руки в стороны. Приподнять голову и плечи от кушетки на 3-5 см и удержание в этом положении 4-6 с. И.п. лежа на животе. Поочередное отведение ног в стороны. Ноги от кушетки высоко не поднимать. И.п. лежа на животе. Поочередные сгибания ног в коленях. И.п. упор на правом колене, левая нога выпрямлена вперед, (сбоку от кушетки). Отведение левой ноги в сторону. То же другой ногой. И.п. лежа на боку. Одновременное сгибание ног вперед. То же на другом боку. И.п. лежа, ноги на валике. Приподнимание крестца за счет кифозированин поясничного отдела позвоночника. И.п. лежа. Поочередное "вытягивание" ног вниз. И.п. лежа. "Раз"- руки вверх. "Два" - сгибая правую ногу вперед, прижать колено к животу. И.п. лежа, ноги врозь. Ротация прямых ног внутрь и наружу.

СПЕЦИАЛЬНЫЕ УПРАЖНЕНИЯ рекомендуемые для включения в комплекс лечебной гимнастики применяемый в период ремиссии

комплекс лечебной гимнастики применяемый в период ремиссии Кифозирование поясничного отдела позвоночника с фиксацией этого положения 10-60 с.:
а) с опорой о стену; ноги на расстоянии 40 см от стены;
б) в и.п. стоя. Лечебная физкультура для спины И.п. вис стоя на гимнастической стенке, руки согнуты. Сгибая ноги, перейти в смешанный вис в приседе. Лечебная физкультура для спины И.п. упор на коленях, ноги врозь. Переступая руками влево, согнуть туловище влево. То же в другую сторону. Лечебная физкультура для спины И.п. стойка на коленях. Сед на бедро справа, руки влево. То же в другую сторону. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа, ноги согнуты вперед. Наклоны коленей влево и вправо. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа, ноги согнуты, руки за голову. Сесть - лечь. Лечебная физкультура для спины И.п. вис сзади на гимнастической стенке. Одновременное сгибание ног вперед. Лечебная физкультура для спины И.п. вис спереди на гимнастической стенке. С поворотом таза налево, согнуть ноги вперед. То же в другую сторону. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа на животе на гимнастической скамейке, руки за голову, ноги фиксированы. Разгибание туловища назад. Сильно не прогибаться! Лечебная физкультура для спины И.п. лежа, ноги прижаты к животу. Перекаты не спине вперед и назад Лечебная физкультура для спины И.п. вис стоя на гимнастической стенке, руки согнуты. Сгибая правую ногу и выпрямляя руки, перейти в смешанный вис присев на правой ноге. То же на другой ноге. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа на животе, руки под голову. Сгибая туловище влево, одновременное отведение ног влево. То же в другую сторону. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа на животе на краю кушетки, ноги вниз, хват руками снизу за кушетку. Разгибание ног назад. Не прогибаться! Лечебная физкультура для спины И.п. лежа. Сгибаясь вперед, перейти в положение сед, ноги скрестно. Выполнять с опорой руками сзади и без опоры. Лечебная физкультура для спины И.п. упор присев. Выпрямляя ноги, перейти в положение упор стоя согнувшись. Лечебная физкультура для спины И.п. упор лежа. Переступая руками назад, перейти в положение упор стоя согнувшись. Лечебная физкультура для спины И.п. столика ноги врозь, руки к плечам. Сгибая левую ногу вправо-вперед, коснуться правым локтем левого бедра. То же другой ногой. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа, руки вверх. Поднимая левую ногу вперед, коснуться правой рукой левой голени. То же другой ногой. Лечебная физкультура для спины И.п. лежа, ноги согнуты вперед, резиновый бинт фиксируется одним концом за голени, вторым - за гимнастическую стенку. Разгибание ног назад. 20) ХОДЬБА: на носках, на пятках, на наружном крае стоп, выпады с поворотами туловища влево и вправо, ходьба с высоким подниманием бедер, ходьба со сгибанием ног назад и т.д.

 

Paskelbtas Į sveikatą

Vanduo:

* Gerkite vandenį ir išlikti sveiki ir aktyvūs.
* Negerkite kavos daugiau nei 1 kartą per dieną.
* Neužgerkite tablečių (vaistų ar vitaminų) šaltu vandeniu, pienu, ar kitais riebiais gėrimais. Jei privalote tai daryti, atlikite šią procedūrą bent 2h prieš miegą. Nesigulkite iš kart į horizontalią padėtį.
* Negalima valgyti gausiai ir sočiai po 17:00. Alkį galima malšinti džiovintais vaisiais, arbatomis ar kitais šiltais gėrimais.
* Riebaus maisto vartokite minimaliai.
* Gerkite daug vandens ryte ir mažiau vakare.
* Geriausias laikas miegoti - 22:00-06:00.

Gerti vandenį nevalgius - šiandien tai yra labai populiaru Japonijoje. Vandenį reikia gerti tuoj pabudus kiekvieną rytą. Moksliniai tyrimai patvirtino šią procedūrą. Žemiau pridedamos instrukcijos apie gydymosi vandeniu metodą.

Šia metodika galima gydyti: galvos skausmą, sąnarių, širdies ligas, artritą, susilpnėjusį širdies plakimą, epilepsiją, nutukimą, astmą, meningitą, inkstų ligas, vėmimą, gastritą, viduriavimą, hemorojų, diabetą, vidurių užkietėjimą, akių ligas, gimdos vėžio, ausų, nosies ir gerklės ligas.


Gydymo metodas:

1. Ryte pabudus gerti 4 puodelius vandens iki 160 ml (iki dantų valymo)

2. Valyti dantis, bet ne valgyti 45 minutes.

3. Po 45 minučių Jūs galite pusryčiauti kaip įprasta.

4. Po pusryčių, pietų ar vakarienės, nevalgyti ir negerti 2 val.

5. Vyresnio amžiaus ar sergantiems žmonėms, kurie negali vienu metu išgerti 4 puodelių vandens, galite pradėti nuo mažesnės dozės ir palaipsniui didinti iki rekomenduojamos.

6. Pateiktas rekomenduojamas skaičius dienų pagrindinių ligų gydymui:

1. Aukštas kraujo spaudimas - 30 dienų

2. Gastritas - 10 dienų

3. Diabetas - 30 dienų

4. Vidurių užkietėjimas - 10 dienų

5. Vėžys - 180 dienų

6. TB - 90 dienų

7. Pacientai, sergantys artritu, turėtu laikytis šios procedūros: pirmą savaitę 3 dienas (geriant kas antrą dieną); nuo antrosios - kiekvieną dieną.

 

      Šis metodas neturi jokio šalutinio poveikio, tačiau gydymo pradžioje šlapinimasis gali padidėti. Rekomenduojama šią procedūrą tęsti ir po gydymo, kad tai taptų natūraliu įpročiu.

Svarbi detalė. Kinai, Japonai, bei kitose Azijos šalys geriama valgant karšta arbata (o ne šaltas vanduo). Atėjo laikas mokytis iš jų įpročio.

- Kodėl alaus mėgėjo pilvas didelis? - arba paaiškinimas, kodėl nedera gerti šaltų gėrimų (alaus, kolos, vandens, vyno, šampano ir t.t.) valgio metu:

      Šaltas gėrimas sulėtina ir mažina maisto virškinimo efektyvumą. Maisto produktų sudėtyje yra riebalai, kurie žemoje temperatūroje tirštėja. Į riebalus prasčiau patenka deguonis, rūgštys, šarmai, bei kiti virškinimo fermentai. Nesuvirškintų, neišskaidytų riebalų absorbcija žarnyne tampa labai komplikuota - žarnų gaureliai apsivelia riebalais, sustabdo kitų išskaidytų naudingų maisto medžiagų įsiurbimą. Riebalai ilgainiui užsilieka žarnyne, po oda didindami žarnyno tūrį ir svorį. Elastingas pilvo raumuo nebeatlaiko susidariusio žarnų riebalinio sluoksnio padidėjusio svorio pastovaus spaudimo. Žarnynas "išstumia" pilvą į priekį. Dešimtis kartų padidėja ir įvairių vėžinių susirgimų tikimybė.

Taigi, pilvas ir bendras viršsvoris didėja ne nuo alaus, o nuo netinkamo maisto prie alaus vartojimo.

Paskelbtas Į sveikatą

Biologiškai aktyvios medžiagos

Vitaminai

VITAMINAS A  - grupė riebaluose tirpstančių panašios cheminės struktūros medžiagų. Vienos šių medžiagų - retinolio - net mažiausias kiekis rodo tipišką vitamino A poveikį. Vitamino A provitaminai yra karotinoidai, iš kurių aktyviausias yra beta karotinas. Kepenyse iš jo gaminamas vitaminas A. Įprastame maiste vitamino A pakanka, todėl papildomai jo retai prireikia. Didžiausia šio vitamino koncentracija yra žuvų taukuose.

ŠALTINIAI. Vitamino A yra gyvūniniuose maisto produktuose, daugiausia žuvų taukuose, svieste, kiaušinio trynyje, menkės kepenyse, jautienos kepenyse, piene, grietinėlėje, grietinėje, fermentiniame sūryje, o beta karotino (augalų pigmento, iš kurio gaminasi vitaminas A) - morkose, moliūguose, pomidoruose, kopūstuose, špinatuose, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, abrikosuose.

POVEIKIS ORGANIZMUI. Efektyviausias iš A vitaminų - retinolis - padeda akies tinklainei skirti šviesą, tamsą ir spalvą. Be vitamino A nesusidarytų naujos odos ląstelės, jis palaiko normalią odos ir gleivinės būklę. Vitaminas A būtinas normaliam kaulų ir dantų formavimuisi, normaliam augimui. Nuo jo greičiau gyja žaizdos. Persišaldžius organizmas sunaudoja iki 60% viso jame esančio vitamino A, todėl jo atsargas reikia papildyti. Be to, šiek tiek didesnis jo kiekis palengvina kvėpavimą sloguojant. Vitaminas A taip pat dalyvauja nervų sistemos ir dauginimosi funkcijose.

VITAMINO STOKA. Pirmasis vitamino A trūkumo požymis yra šviesos baimė, pablogėjęs regėjimas prieblandoje (vištakumas); taip pat gali dingti apetitas, atsirasti nuovargis, sutrikti skrandžio bei kepenų veikla. Oda tampa sausa ir pleiskanota. Atsiranda paprastųjų spuogų, nagai lūžinėja, plaukai praranda blizgesį ir slenka. Vitamino A gali pritrūkti dėl nesveikos, nevisavertės mitybos arba sutrikus žarnyno įsiurbimo (rezorbcijos) funkcijai. Nukenčia ir akių, ir vidaus organų gleivinė, atsiranda opelių, pro kurias gali patekti įvairių ligų sukėlėjų. Vitamino A trūkumas gali atsirasti ne tik tada, kai šio vitamino trūksta maiste, bet ir tada, kai kartu trūksta baltymų, sutrikus riebalų įsisavinimui, nes vitaminas A tirpsta riebaluose. Vitamino A žmogus gauna su gyvūniniais, o jo provitaminų karotinoidų - su augaliniais maisto produktais. Taigi vitamino A stygių gali jausti žmonės, mitybai mažai vartojantys gyvūninių maisto produktų.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja). Požymiai: virškinimo sutrikimas, pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, svaigulio priepuoliai, psichikos, regos sutrikimai, nekoordinuoti judesiai. Smarkiai perdozavus skauda sąnarius ir kaulus, padidėja kepenys. Būta ir persileidimų bei gimdymo komplikacijų. Vitamino A perdozavimo priežastis gali būti ypač gausus maisto produktų, turinčių šio vitamino vartojimas arba per gausus vitamino A preparatų vartojimas.

 

VITAMINAS D - vitaminu D vadinama grupė panašių medžiagų, kurių pirmtaką organizmas gamina iš cholesterolio. Jos tampa aktyvios saulės (ultravioletinėje) šviesoje. Žmogaus organizme yra dvi svarbiausios šio vitamino formos: ergokalciferolis (D2) ir cholekalciferolis (D3). Abi medžiagos turi tokį pat vitaminui D būdingą poveikį.

ŠALTINIAI. Vitamino D randama žuvų taukuose, ikruose, svieste, sūriuose, mėsoje, kiaušinio trynyje, riebioje Atlanto silkėje, menkės kepenyse, lašišoje, piene. Žmogaus organizme jis susidaro veikiant saulės spinduliams.

POVEIKIS ORGANIZMUI. Vitaminas D reguliuoja mineralinių medžiagų, kalcio ir fosforo, teikiančių tvirtumo kaulams ir dantims, apykaitą. Vitaminas D reguliuoja kalcio ir fosforo  įsiurbimą žarnyne, šioms mineralinėms medžiagoms padeda išsilaikyti kauluose ir dantyse, neleidžia kalciui inkstuose išsifiltruoti iš kraujo ir taip pasišalinti iš organizmo. Vitaminas D gerina kalcio pasisavinimą, saugo nuo osteoporozės. Vitaminas D gerina ir magnio pasisavinimą, greičiau iš organizmo pašalina šviną, kuris gali veikti toksiškai.

VITAMINO STOKA. Trūkstant vitamino D organizmas labai blogai arba visai nepasisavina kalcio. Klasikinė vitamino D trūkumo sukeliama liga yra rachitas. Vaikams deformuojasi kaukolė ir stuburas, žandikauliai, kojos įgyja O arba X formą. Sutrinka dantų augimas, atsiranda dėmių dantų emalėje. Suaugusiesiems susilpnėja raumenys ir sumažėja atsparumas infekcijoms. Jei jo gaunama vis mažiau, suminkštėja kaulai, susergama vadinamąja “osteomaliacija”. Suaugusiesiems vitamino D gali trūkti dėl nevisavertės mitybos, nevartojant gyvūninių maisto produktų, ilgą laiką nebūnant saulėje.

PERDOZAVIMAS. Požymiai: silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, kalcio nuosėdos organizme; sunkiais atvejais – sutrinka inkstų veikla. Vitamino D perteklius gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.

VITAMINAS Ešiam vitaminui priklauso 8 medžiagos (tokoferoliai). Chemiškai jos giminingos, bet poveikis organizmui labai skirtingas. Svarbiausia ir labai mažomis dozėmis veiksminga medžiaga yra alfa tokoferolis. Vitaminas E yra atsparus karščiui (išlieka net esant 1000 C temperatūrai). Gyvūniniuose maisto produktuose vitaminas E daugiausia yra aktyviausios formos - alfa tokoferolio pavidalu, o augaliniuose maisto produktuose - kitų izomerų pavidalu.

ŠALTINIAI. Vitaminas E (tokoferolis) - gamtoje plačiai paplitęs. Jų randama daugelyje augalinių produktų, ypač aliejuose, grūduose, žirniuose, grikių kruopose, kukurūzuose, sojoje. T.p. randama kiaušinio trynyje, pieno produktuose, mėsoje, menkės kepenyse. Ypač daug motinos piene.

 POVEIKIS ORGANIZMUI. Vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus (kartu su vitaminais A, C ir selenu), hormonus ir fermentus nuo “laisvųjų radikalų” žalingo poveikio. Vitaminas E (taip pat vitaminai A, C ir selenas) yra antioksidantas, slopina daugelio kenksmingų medžiagų, sukeliančių riziką susirgti vėžiu, poveikį. Šis vitaminas labai reikalingas ląstelių membranų stabilumui palaikyti, svarbus angliavandenių, riebalų, baltymų, geležies ir kitų mineralinių druskų apykaitai. Stiprina organizmo imunitetą, padeda viršutiniam odos sluoksniui išlaikyti drėgmę, gali apsaugoti nuo ultravioletinių spindulių kenksmingo poveikio.

VITAMINO STOKA. Sveiki žmonės nestokoja vitamino E, nes jo yra visuose pagrindiniuose maisto produktuose. Be to, jis kaupiasi riebaliniame audinyje. Labai retai, trūkstant šio vitamino, sutrinka nervų sistema, virškinimas, atsiranda alergija. Vyrams sumažėja lytinis potraukis ir sulėtėja spermatozoidų judrumas, moterys gali spontaniškai persileisti ir tapti nevaisingos. Taip gali atsitikti dėl visiško badavimo arba sutrikus riebalų rezorbcijai, dėl geltos, kasos arba tulžies pūslės ligų. Be to, vitamino E gali trūkti neišnešiotiems naujagimiams, nes jie turi labai mažai jo atsargų.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja) Vartojant itin daug vitamino E padidėja polinkis kraujuoti, sumažėja organizmo imunitetas, sutrinka virškinimas, kamuoja nuovargis, odos uždegimai.

VITAMINAS K, arba filochinonui, priklauso didelė grupė medžiagų su panašiomis fizinėmis bei cheminėmis savybėmis. Šį vitaminą gamina ir žarnyno bakterijos. Vitaminas K reikšmingiausias tuo, kad dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose.

ŠALTINIAI Vitamino K yra augaluose, daugiausia liucernoje, špinatuose, pomidoruose, šermukšnio uogose, kopūstuose, salotų lapuose, žaliuose žirneliuose, morkose, žemuogėse, bulvėse. Nedideli kiekiai yra gyvūniniuose produktuose - kepenyse, kiaušiniuose.

POVEIKIS ORGANIZMUI Vitaminas K palaiko normalų kraujo krešėjimą, stabdo kraujavimą. Kartu su vitaminu D dalyvauja nuolatiniame kaulų atnaujinimo procese. Vitaminas K skatina raumenų veiklą, regeneracijos procesus organizme, didina organizmo atsparumą infekcijoms, skatina žaizdų gijimą. Kartu su vitaminu D jis gali sumažinti osteoporozės (kaulų trapumo) riziką.

VITAMINO STOKA. Kai trūksta vitamino K, sunkiau kreša kraujas, kraujuoja dantenos.

PERDOZAVIMAS. Perdozavus kūdikiams gali išsivystyti gelta.

 

VITAMINAS B1. Grynas vitaminas B1 yra vandenyje tirpstantys balti milteliai, tiaminas.

ŠALTINIAI. Vit.B1 gamtoje labai paplitęs. Daugiausia jo yra varpinių grūdų sėlenose. Daug šio vitamino yra miltuose, ypač sumaltuose su sėlenomis, alaus mielėse, kepenyse, inkstuose, mėsoje, piene, daržovėse, ypač ankštinėse kultūrose, riešutuose. Pagrindinis šaltinis - grūdų produktai (pvz., rupi duona). Daugiausia vitamino B1 yra grūdo daige ir apvalkale, kuris gaminant aukščiausios rūšies miltus arba valant ryžius, deja, pašalinamas.

POVEIKIS ORGANIZMUI Vitaminas B1 dalyvauja angliavandenių apykaitoje. Vartojant pernelyg daug angliavandenių arba alkoholio, išeikvojami vitamino B1 rezervai. Tiaminas dalyvauja nervinį impulsą perduodant raumenims, padeda atstatyti nervų sistemą po didelio krūvio, skatina normalų augimą, vaisingumą, laktaciją.

VITAMINO STOKA

Tiaminas priklauso vitaminams, kurių užmaskuotas trūkumas pasitaiko palyginti dažnai. Dėl jo stokos sutrinka virškinimas, dingsta apetitas, susilpnėja atmintis. Gali pasireikšti galvos skausmai, dirglumas, periferinių nervų uždegimas, kartais sutrinka širdies veikla, sulėtėja žarnyno peristaltika ir gali užkietėti viduriai. Vitamino B1 neteikia ir kai kurie dažnai vartojami maisto produktai: aukščiausios rūšies miltai, cukrus, saldumynai, valyti ryžiai. Tiaminas gerai išlieka šaldytuose produktuose. Vitamino dažnai trūksta dėl fizinio pervargimo, alkoholizmo ir lėtinių žarnyno bei kepenų ligų.

PERDOZAVIMAS

Gavus 100 kartų didesnę negu paros norma dozę gali skaudėti galvą, prasidėti traukuliai, atsirasti silpnumas, alergija, sutrikti širdies ritmas.

 

VITAMINAS B2

Chemiškai grynas vitaminas B2 (riboflavinas) yra vandenyje tirpūs oranžiniai geltonos spalvos milteliai, maisto pramonėje dažnai vartojami kaip natūralūs dažikliai.

ŠALTINIAI

Vitaminą B2 gamtoje sintezuoja bakterijos, mielės, augalai. Daug jo randama lapinėse daržovėse, grikių kruopose, kviečiuose, alaus mielėse, mėsos, žuvies ir pieno produktuose, kiaušiniuose.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Būtinas aminorūgščių ir baltymų apykaitai ir gamybai, daro įtaką augimui. Palaiko normalias odos ir gleivinių funkcijas. Svarbus regėjimui, saugo tinklainę nuo ultravioletinių spindulių nepageidaujamo poveikio. Vitaminas B2 veikia riebalų įsisavinimą bei sintezę, kaulų čiulpų funkciją.

VITAMINO STOKA

Normaliai maitinantis, vitamino B2 pakankamai gaunama su maistu. Pirmieji trūkumo požymiai yra nuovargis, neveiklumas, gerklės skausmas, įtrūkę bei šiurkštūs lūpų kampučiai ir perštinčios akys. Klasikinė šio vitamino stokos liga, atsirandanti ir dėl vitaminų - niacino, B6 ir folio rūgšties trūkumo, yra pelagra, anksčiau buvusi neturtingųjų gyventojų, besimaitinusių tik kukurūzais, lėtinė liga. Ligos pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio, reiškiančio “šiurkšti oda”, nes liga prasideda būdingu saulės apšviečiamų odos dalių pakitimu. Vitamino gali trūkti dėl įvairių priežasčių: netinkamos mitybos, padidėjus jo poreikiui nėštumo ir žindymo metu.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja)

Požymiai nežinomi. Šis vitaminas kaupiasi smegenyse, kepenyse, inkstuose, širdyje, bet jo atsargų nesusidaro.

 

VITAMINAS B3

Vitamino PP (niacino,) veikimu pasižymi nikotino rūgštis ir nikotinoamidas. Šis vitaminas reikalingas ląstelių medžiagų apykaitos reakcijoms.

ŠALTINIAI

Vitamino PP yra daugelyje maisto produktų, ypač liesoje mėsoje, kepenyse, žuvies produktuose, žirniuose, pupose, grikių kruopose, rupioje duonoje, riešutuose.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Niacinas kartu su vitaminu B2 įeina į sudėtį daugelio fermentų, dalyvaujančių energijos gamybos ir kaupimo procesuose. Jis padeda funkcionuoti nervų sistemai, virškinimo traktui, veikia kraujo apytaką, praplėsdamas arterioles ir odos kapiliarus.

VITAMINO STOKA

Trūkstant vitamino B3, kaip ir B2, B6, folio rūgšties, susergama pelagra, vadinamąja “šiurkščia oda”. Pakinta burnos, skrandžio ir žarnyno gleivinė. Liežuvis smarkiai parausta, patinsta, prasideda uždegimas. Pranyksta apetitas, vemiama, viduriuojama arba užkietėja viduriai. Sutrinka miegas, atmintis, skauda galvą, kartais net prasideda depresija. Niacino negaunama valgant maistą, kuriame vyrauja kukurūzai arba sorgai (sorų rūšis), ir dėl vitamino B6 stokos; jo gali pritrūkti ir valgant mažai baltymų turintį maistą, sutrikus baltymų apykaitai, sergant alkoholizmu. Lietuvoje pelagra nesergama, nes niacinas yra gana paplitęs maisto produktuose.

PERDOZAVIMAS

Didesnė kaip 100 miligramų paros dozė plečia kraujagysles, sukelia odos niežėjimą, pykinimą, galvos skausmą, alergiją. Sergantieji podagra turėtų atsargiai vartoti niaciną, nes jis trukdo išsiskirti šlapimo rūgščiai.

 

VITAMINAS B6

Vitaminas B6 (piridoksinas) reikalingas baltymų ir amino rūgščių apykaitai, hormonų, raudonųjų kraujo kūnelių gamybai.

ŠALTINIAI

Vitaminas B6 nedideliais kiekiais randamas visose daržovėse, žuvies, mėsos, pieno produktuose, kiaušiniuose, mielėse, miltuose, kepenyse.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Kaip ir vitaminai A ir B3, vitaminas B6 svarbus vaikų, jaunuolių augimui, nes reguliuoja ląstelių dauginimąsi bei diferenciaciją, ypač reikšmingas baltymų apykaitai. Vitaminas B6 būtinas ir imuninei sistemai. Šis vitaminas labai svarbus fermentiniams procesams, vykstantiems galvos smegenyse, skatina hemoglobino gamybą, svarbus riebalų, ypač polinesočiųjų riebalų rūgščių, ir angliavandenių apykaitai. Magnio ir vitamino B6 derinys pagerina autizmu sergančių vaikų būklę.

VITAMINO STOKA

Vitamino B6 trūksta retai, kadangi jo yra daugelyje maisto produktų. Tačiau nedidelis piridoksino trūkumas yra gana dažnas. Dėl jo stokos pakinta oda, gali atsirasti odos ir gleivinės uždegimų, sutrinka virškinimas, kamuoja nuovargis, prislėgtumas, sumažėja atsparumas infekcijoms. Kai jo trūksta labai daug, sutrinka kepenų ir nervų sistemos funkcijos, kalcio, magnio ir fosforo panaudojimas. Gali kilti negalavimų menstruacijų metu: nereguliariai kraujuojama, atsiranda paprastųjų spuogų.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja)

Ilgai vartojamos ypač didelės šio vitamino dozės gali sutrikdyti nervų sistemos veiklą, sumažinti plaštakų ir pėdų jautrumą.

 

FOLIO RŪGŠTIS

Folio rūgštis yra bendras vienodą poveikį turinčių junginių pavadinimas. Mūsų organizme yra nevienodas kiekis įvairių, folio rūgšties poveikį turinčių junginių: maždaug ketvirtadalis folio rūgšties yra laisvo pavidalo ir pasisavinama 100%. Junginiuose esanti folio rūgštis rezorbuojasi žarnyne. Dažnai jos pasisavinama tik 20%.

ŠALTINIAI

Folio rūgšties yra visose žalialapėse daržovėse - petražolėse, špinatuose, salotų lapuose ir kt. Jo randama kepenyse, inkstuose, kiaušiniuose, motinos ir karvės piene, alaus mielėse.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Folio rūgštis labai svarbi baltymų apykaitai ir nukleino rūgščių  sintezei, dalyvauja ląstelių dalijimosi ir atsinaujinimo procesuose. Kartu su vitaminu B12 ji užkerta kelią anemijai, nes abu vitaminai reikalingi raudonųjų kraujo kūnelių brendimui kaulų čiulpuose. Folio rūgštis būtina nėščioms moterims, ji padeda išnešioti vaisių.

VITAMINO STOKA

Požymiai: viduriavimas, burnos, stemplės, skrandžio ir žarnų gleivinės uždegimai. Jo dažniausiai trūksta nėščiosioms: folio rūgštimi pirmiausia aprūpinamas vaisius, o pačioms moterims šios rūgšties gali stigti. Labai didelis jos kiekis vaisiui yra kenksmingas, gali gimti neišnešiotas arba negyvas kūdikis. Dažniausiai šios rūgšties trūksta, jei valgoma per mažai šviežių vaisių ir daržovių, nes šiluma apdorojant maistą daug jos prarandama. Folio rūgšties įsisavinama nepakankamai sergant žarnyno ligomis ar epilepsija, vartojant kontraceptinius preparatus. Folio rūgšties stoka gali pasireikšti sergant alkoholizmu ir narkomanija; kepenų ligomis, mažakraujyste; nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpiu, sutrikus virškinimo trakto veiklai.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja)

Žymiai pastoviai viršijant rekomenduojamas folio rūgšties paros poreikio normas gali kamuoti nemiga, pablogėti savijauta. Labai didelė folio rūgšties dozė gali maskuoti vitamino B12 trūkumą.

 

VITAMINAS B3

Vitaminas B3 (pantoteno rūgštis) pavadinimas “pan-tothen” reiškia “visur paplitęs”. Šio vitamino stygius – retas reiškinys.

ŠALTINIAI

Pantoteno rūgšties yra visuose gyvūniniuose ir augaliniuose maisto produktuose. Ypač daug jos randama mielėse ir avių kepenyse. Nemaži kiekiai randami kiaušiniuose, žaliuose žirneliuose, ruginėje duonoje, jautienoje, piene, bulvėse.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Pantoteno rūgštis dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių apykaitoje, stiprina gleivinės atsparumą, gali skatinti plaukų augimą, padeda reguliuoti odos ląstelių medžiagų apykaitą.

VITAMINO STOKA

Dėl B grupės vitaminų stygiaus blogai gyja žaizdos, sumažėja atsparumas infekcijoms, sutrinka nervų sistemos, virškinimo trakto veikla, silpsta raumenys.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja)

Retkarčiais gali kilti alerginių reakcijų.

 

VITAMINAS H

Vitaminas H (biotinas) dalyvauja angliavandenių ir riebalų apykaitoje, maisto energijai virstant organizmo energija, reikalingas nagams ir plaukams.

ŠALTINIAI

Maži biotino kiekiai yra visuose augaliniuose ir gyvūniniuose produktuose. Daugiausia jo yra mielėse, kepenyse, inkstuose, taip pat randama kiaušinio trynyje, kukurūzuose, avižinėse kruopose, žirniuose, jautienoje, piene.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Biotinas palaiko cheminių medžiagų pusiausvyrą, reikalingas gliukozės apykaitai. Biotinas svarbus nėščioms ir žindančioms moterims.

VITAMINO STOKA

Suaugusiesiems gali sukelti išsekimą, raumenų skausmą, apetito stoką, depresiją, kojų bei rankų odos pleiskanojimą. Žaliuose vištų kiaušiniuose yra antivitamino avidino, kuris prisijungia biotiną, ir šis negali rezorbuotis žarnyne.

PERDOZAVIMAS

Nepastebėta jokių požymių.

 

VITAMINAS B12

Vitaminui B12 priklauso grupė chemiškai giminingų junginių, vadinamų kobalaminais. Dalyvauja formuojant genetinės medžiagos struktūrą, padeda susidaryti raudoniesiems kraujo kūneliams.

ŠALTINIAI

Vitamino B12 nedideli kiekiai randami gyvūniniuose produktuose - kepenyse, inkstuose, širdyje, mėsoje, žuvyje, piene, kiaušiniuose. Augaluose šio vitamino beveik nėra. Vitamino B12 yra tik gyvūniniuose maisto produktuose, pėdsakų randama raugintuose augaliniuose produktuose (kopūstuose).

POVEIKIS ORGANIZMUI

Vitaminas B12 dalyvauja daugybėje svarbių medžiagų apykaitos procesų. Jis yra sudėtinė dalis fermentų, reguliuojančių maisto energijos kaupimą raumenų audiniuose, aktyvina folio rūgštį ir taip reguliuoja kraujodarą. Dėl to stokojant vitamino B12 atsiranda folio rūgšties trūkumui būdingas simptomas - mažakraujystė. Be to, kobalaminas yra svarbus kaip kofermentas dalijantis ląstelėms ir perduodant genetinę informaciją naujai ląstelei. Dėl šios funkcijos vitaminas B12 laikomas augimo faktoriumi.

VITAMINO STOKA

Požymiai: mažakraujystė, išbalusios lūpos, degantis liežuvis, pageltusi gleivinė, silpnumo jausmas pakrūtinyje, pakrikusi psichika. Kūdikiams, kurių motinos maitinasi vegetariškai, yra pavojus negauti reikiamo vitamino B12 kiekio. Suaugusieji turi dideles šio vitamino atsargas; dažniausiai jo trūksta dėl vegetariškos mitybos, nevartojant kiaušinių ir pieno. Trūkumą galima pajusti tik po 5-10 metų, kadangi šis vitaminas žarnyne yra reabsorbuojamas.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja)

Vitaminas B12 praktiškai yra nenuodingas, tačiau kai kuriems žmonėms dėl per didelių dozių gali atsirasti paprastųjų spuogų, paūmėti žvynelinė.

 

VITAMINAS C

Vitaminas C, dar vadinamas askorbo rūgštimi.

ŠALTINIAI

Vitamino C yra daugelyje maisto produktų. Ypač daug jo yra erškėtuogėse, šaltalankio uogose, juoduosiuose serbentuose, saldžiuosiuose pipiruose, raugintuose kopūstuose, kiek mažiau šviežiuose kopūstuose, citrusiniuose vaisiuose, braškėse, agrastuose, pomidoruose, bulvėse, kepenyse. Lietuvos gyventojams pagrindinis vitamino C šaltinis yra bulvės.

POVEIKIS ORGANIZMUI

Vitaminas C (kaip ir vitaminas E) svarbus medžiagų apykaitai; daugelį biologinių medžiagų - vitaminus A, E, B1, B2, folio rūgštį ir biotiną - saugo nuo ardomojo deguonies poveikio. Askorbo rūgštis aktyvina ląstelių medžiagų apykaitą, maisto energijai padeda virsti organizmo energija, stiprina organizmo atsparumą ir stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi. Vitaminas C stiprina kraujagysles, skatina žaizdų gijimą, padeda rezorbuoti geležį. Jis stiprina organizmo imunitetą ir suteikia žvalumo.

VITAMINO STOKA

Dažniausiai vitamino trūksta dėl nesveikos mitybos: valgoma nepakankamai šviežių vaisių ir daržovių. Trūkstant vitamino C dažniau persišaldoma, gleivinė tampa jautresnė, gali sutrikti miegas, prasidėti depresija.

PERDOZAVIMAS (maisto papildams iš natūralių vaisių, žolių bei daržovių - negalioja)

Labai retai pasitaiko perdozavimo požymių: pykinimas, vėmimas; ypatingais atvejais gali atsirasti inkstų akmenų (iš oksalo rūgšties).

 

Paskelbtas Į sveikatą

Sekite mus feisbuke

Mūsų draugai